Moteris pasakoja apie cukraus detoksą sužinojusi iš savo sesers, kuri jau buvo tai išbandžiusi. Pajutusi naudas ėmė įkalbinėti tai išbandyti ir Rimą, kol galiausiai pasiekė savo – šių metų sausio aštuntąją ji pradėjo cukraus detoksą.
Be bulvių ir makaronų gyvenimo neįsivaizdavo
Paklausta, kas paskatino tai išbandyti, pašnekovė pažymėjo, kad įtakos turėjo ne tik sesers įkalbinėjimai, bet ir tai, kad visiškai nekrito svoris, nors išbandė daugybę būdų. Ji neslepia, kad anksčiau mitybos racione „karaliavo“ angliavandeniai.
„Bulvės, makaronai, duona atrodė kaip produktai, be kurių negalėjau gyventi, kiekvieną dieną valgydavau vaisius, po darbo kartais suvalgydavau kokią picą ar kebabą. Didžiąją dalį raciono sudarė apdorotas, greitas maistas, pusgaminiai“, – pasakojo Rima.
Moteris šypteli – reikėjo laiko prisiruošti imtis šio iššūkio, bet išklausiusi įvadinę paskaitą apie tai, atsispausdinusi leidžiamų, draudžiamų ir neutralių produktų sąrašą, jį atidžiai išsinagrinėjusi ji leidosi į gyvenimo be cukraus pažinimo kelionę.
Pirmosios dienos ir net savaitės nebuvo lengvos – teko keisti savo mitybos racioną, iš jo išbraukti daugelį anksčiau vartotų produktų. Iš mitybos raciono ji išbraukė ne tik cukrų, bet ir grūdines kultūras, nemažą dalį laktozės turinčių produktų, angliavandenius, o pradėdama galvojo, kad labiausiai pasiilgs obuolių.
Procesą kiek palengvino tai, kad Rima gyvena viena, tad prie nieko nereikėjo taikytis ar derintis, niekas negundė bandelėmis, saldainiais ar ledais.
Pokyčiai nustebino
Ne paslaptis, kad atsisakius vieno ar kito produkto, galime pradėti jausti pokyčius ir juos pastebėti. Tad kokia Rimos patirtis?
„Iš pradžių buvo sunku, kankino pykinimas, bet tai yra normalus reiškinys, kai mes detoksikuojamės nuo cukraus, ypač viso pridėtinio cukraus. Po dviejų-trijų savaičių įvyko lūžis, pradėjau jaustis geriau nei bet kada anksčiau.
Labai pradėjau jausti, kas tinka mano kūnui, o kas ne, nes organizmas, ypač žarnynas, duoda labai aiškiai suprasti, kad kažkas negerai. Be to, turiu problemų su skydliauke, pasireikšdavo nuotaikų šuoliai, drebulys, odos sausumas, daug kitų niuansų ir dabar viskas susitvarkė.“
Išjudėjo ir vietoje kurį laiką stovėjęs svoris – be jokių pastangų Rimai nukrito devyni kilogramai, bet, kaip pati sako, jos noras yra būti sveikai, o ne lieknai, tačiau cukraus detokso pagalba gali suderinti ir vieną, ir kitą.
„Svoris pradėjo kristi jau pirmą savaitę – vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau, bet aiškiai pajaučiau, ką reiškia angliavandenių atsisakymas, kai kūnas kaupia mažiau skysčių, svoris būna mažesnis, pradeda kristi. Pilvas tikrai plokštesnis“, – pasidžiaugia ji.
Nors pirminis planas buvo cukraus detokso laikytis aštuonias savaites, dabar tai tapo jos gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, nors jau nuo penktos savaitės galėjo į mitybą įvesti rūgščias uogas, tai padarė tik praėjus maždaug dešimčiai savaičių, tačiau taip mėgstami obuoliai ir vynuogės į racioną nesugrįžo – jų suvalgius jaučiasi prastai.
„Bulves pakeičiau grikiais, pusryčiams valgau avižinius dribsnius, virtus vandenyje su šiek tiek druskos, kartais įsidedu sviesto, jeigu labai noriu riebalo. Labai mėgstu agurkus, pomidorai yra pilkojoje zonoje, bet juos valgau – iš jų gaunu angliavandenių, vitamino C, labai mėgstu ir juoduosius serbentus. Į mitybą sugrįžta į vaisiai, bet ne visi. Dabar karaliauja melionas, kivis, greipfrutas.
Mitybos pagrindą sudaro mėsa – riebalai, baltymai – varškė, jogurtas, sūris. Tai labai elementarūs, paprasti produktai, bet jie yra gryni. Neslėpsiu, jau ragavau ir perdirbto maisto, ir duonos, bet miltiniai produktai nebėra mano raciono karaliai“, – vardijo Rima.
Į saldumynus nebenori nė žiūrėti
Kyla įvairių pagundų, o kartą su seserimi joms pasidavė – pasibaigus aštuonioms savaitėms, padarė tikrą cukraus fiestą, valgė saldumynus, tačiau po to karto nė nebenori į juos žiūrėti:
„Suvalgėme tortą ir supratome, kad mes tortų valgyti nebenorim. Mane visą išbėrė, veidą išmušė raudonomis dėmėmis, labai stipriai supyko – įvyko stipri alerginė reakcija. Tai, ką patyriau, iki dabar vaiko nuo saldumynų.“
Moteris pasakoja į jokius rėmus savęs nestatanti, jeigu norisi – pasimėgauja kokiu nors norimu patiekalu, bet cukraus detoksas išmokė svarbių dalykų, kuriais vadovaujasi iki šiol: saiko ir gebėjimo grįžti į senas vėžes.
Ji pabrėžia, kad nuklydus ir suvalgius ką nors „nesveiko“, esmė yra gebėti sugrįžti prie švarios, sveikatai palankios mitybos be miltinių patiekalų, pridėtinių padažų ar saldumynų, tačiau kai organizmas nebereikalauja cukraus, susitvarkyti mitybą tampa vis lengviau.
„Reikia ieškoti sau tinkamų maisto produktų ir kiekvienas iš aštuonių savaičių cukraus detokso galime pasiimti disciplinos, suvokimo apie maistą, pradėti skaityti maisto sudėtį, ieškoti alternatyvų – dabar jų yra labai daug, prasiplečia ir maisto racionas – aš pavyzdžiui, išmokau, kaip panaudoti raudonuosius lęšius“, – pasakojo pašnekovė.
Ragina visus išbandyti
Dalindamasi savo istorija Rima ragina visus dvejojančius, ar pajėgs, imti ir išbandyti cukraus detoksą, o apie jį nė nežinantiems – pasidomėti ir kuo anksčiau su juo susipažinti, nes naudų visa galybė.
„Iš tiesų tai yra ne tik cukraus detoksas, tai yra ir minčių detoksas, savęs stebėjimas. Bent jau aš dar kartą išmokau save stebėti, atkreipti dėmesį į savo pojūčius, pastebėti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus produktus.
Reikia pasinaudoti šiuo įrankiu ir ilgai nelaukti, nes tai, manau, yra vienas iš geresnių lietuviškų mitybos variantų, tuo labiau, mes esame šiauriečiai ir bent jau mūsų klimatui tai yra pakankamai gera mityba“, – teigė ji.
Vis dėlto, besiimančius šio iššūkio ji įspėja – iš euforijos skraidant tarsi ant sparnų galima visai nepastebėti, kad suvalgoma nepakankamai maisto:
„Iš gerumo jausmo gali pradėti nepajusti, kaip nepavalgai, juk rezultatai labai geri, kyla mintys, kad gal mažiau pavalgysiu ir bus dar geriau. Mes turime aprūpinti savo kūną energija, ypač jeigu darbas ar sportas yra aktyvesnis, nepamiršti baltymų, gerųjų angliavandenių, pavyzdžiui, iš rūgščių uogų.“
