Ar įsivaizduoji patį baisiausią scenarijų prieš pirmąjį pasimatymą? Nelabai? Tai gal pamėginkime sumodeliuoti tokią situaciją?
Nors ne penktadienis, ne 13-ta, tačiau tarsi pati lemtis nori, kad į šį pasimatymą nenueitum. Viskas kriste krinta iš rankų, o tu jauti, jog tuojau prasidės isterijos priepuolis. Nurimk. Viskas pataisoma. Pasikliauk savimi, ir iš šio labirinto išsiverši visai netrukus!
Situacija: susitarei susitikti su juo mieste, bet reikalai susiklostė taip, jog aiškiai suvoki: vėluosi. Ne 5 minutes, o galbūt gerą pusvalandį. Ir, žinoma, kuo labiau skubi, tuo labiau nesiseka. Audamasi naujas pėdkelnes užkabini nagu siūlą ir nubėga akis, niekaip negali surasti buto raktų, jau išėjusi pro duris ūmai susigriebi, jog pamiršai mobilųjį telefoną. O grįžusi jo pasiimti dar sugebi nusilaužti bato kulniuką. Akyse tvenkiasi nevilties ašaros. Ką daryti?!
Linksmuolis Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, patartų: nesijaudinti, tiktai nesijaudinti. Ir būtų visiškai teisus! Štai detalus veiksmų planas:
• 3 kartus giliai įkvėpk ir iškvėpk.
• Pakartok sau mintyse, jog darai viską, kad nevėluotum. Tačiau jei jau nevėluoti nepavyks, tiesiog stengsiesi vėluoti kuo mažiau.
• Dabar pasižiūrėk į laikrodį ir maždaug įvertink, kiek būtent vėluosi. Jei 10-15 minučių – nieko baisaus. Tavo bičiulis būtų tikrų tikriausias nevėkšla, jei tiek tavęs nepalauktų. Matai, kad vėluosi daugiau? Nusiųsk jam SMS. Jei esi susinervinusi – verčiau neskambink: jau ir taip vos valdai savo įtūžį, o jei dar netyčia išgirsi draugo balse bent menkutę susierzinimo gaidelę...
• Apsvarstyk ir įvertink, ar gali paskubėti: galbūt verčiau atsisakyti planų pakeliui užbėgti į parduotuvę, o, jei tik piniginė leidžia, užuot važiavus troleibusu išsikviesti taksi?
Situacijos tęsinys: vis dėlto nusprendei vykti viešuoju transportu. Tačiau reikiamo maršruto troleibuso (autobuso, maršrutinio taksi) kaip nėra, taip nėra. Įmanytum – tuojau pat pasileistum tekina. Tačiau puikiai suvoki, jog net jei troleibusas atvažiuos tik po 20 minučių, vis tiek juo vykti bus greičiau.
Viena vertus, tu visiškai bejėgė – nepaisant to, ar eisi iš proto, ar ramiai medituosi, troleibusas greičiau neatskubės. Tačiau nusiraminti ir šioje situacijoje įmanoma.
• Visų pirma pasitrauk bent 3 žingsnius nuo kitų laukiančiųjų stotelėje būrelio. Mat toje vietoje tiesiog tvyro laukimo ir nerimo atmosfera. Jie visi drauge jaudinasi ir piktinasi, kad troleibusas neatvažiuoja, ir savo nuotaika užkrečia tave. O paėjėjusi keletą žingsnių į šalį pati pajusi, kaip kvėpuoti tampa lengviau.
• Kiek galėdama pasistenk sukoncentruoti dėmesį į aplinkos detales. Koks dabar oras? Kokie medžiai auga aplinkui? Kuo vilki praeiviai? Pamėgink įsivaizduoti, kur būtent skuba kiekvienas iš tavo būsimų bendrakeleivių. Galvok apie tai, kas vyksta čia ir dabar, ir liaukis mintyse vijusis dar neatvažiavusį autobusą.
• Mintyse kartojama nevilties persunkta frazė “Žinau, jis neatvažiuos!" tikrai nepadės. Jei numanai, jog taip išties gali nutikti, dar kartą pagalvok, ar nevertėtų iki pasimatymo vietos nukeliauti kitaip – pėsčiomis, mikroautobusu, taksi.
Situacijos variacija: Kai laukiančiųjų būrelis pagaliau sulaukė vėluojančios transporto priemonės, tik numanyti galima, kokiais žodžiais jie keiksnoja vairuotoją, netikslų grafiką ir savo sugaištą laiką. Taigi nieko nuostabaus, jei daugelis žmonių virto tikrais niurzgomis – moterytė, kurią netyčia vos vos užkliudei alkūne, puola plūstis kaip tikra turgaus boba, o alaus padauginęs pilietis autobusui pajudėjus vos išsilaiko ant kojų ir kiekvieną sekundę grasina užgriūti ant tavęs.
Psichologai pastebėjo, kad maždaug 10 cm atstumas nuo nepažįstamo žmogaus sukuria minčių diskomfortą. Jei atstumas mažesnis, prasideda psichologinis diskomfortas. Todėl neskubėk stebėtis, kodėl staiga pasidarei tokia dirgli ir vis dar pyksti ant viso pasaulio.
• Pasistenk susirasti erdvesnę vietą, kur galėtum stovėti ar atsisėsti. Tikriausiai pastebėjai, jog žmonių spūstis paprastai susidaro netoli durų, taigi nepatingėk prasisprausti tolėliau – ten, tikėtina, bus erdviau.
• Jei aplinkinių artumas vis dar įkyriai erzina, bent jau mintyse sukurk tarp savęs ir jų neperžengiamą barjerą. Įsivaizduok, kad esi apgaubta nematomu plastikiniu gaubtu, ir jokios aplinkinių emocijos tavęs neveikia. Kuo geriau tokį barjerą įsivaizduosi, tuo ramesnė išliksi.
• Vis dar jauti, kad aplink tave – energijos vampyrai? Palinkėk jiems mintyse tiesiog gauti energijos, kurios jiems gyvybiškai reikia, ir pagaliau nurimti. Tavo pozityvios mintys leis apsaugoti savo pačios energijos išteklius.
Situacijos kulminacija: Pagaliau atvykai į sutartą vietą. Jis tebelaukia. Abu užsukate į jaukią kavinukę. Pasiguodei nesėkmių virtine ir manei, jog ji jau pasibaigusi, bet... vos išvydusi meniu, aiktelėjai iš nuostabos – supranti, kad nei tu, nei tavo draugas negalite pakloti 15 litų už porciją ledų.
Tikra tiesa, kad kai kuriose kavinėse kainos – tiesiog žvėriškos. Ir jei netyčia atsidūrėte kaip tik tokioje, kuri judviem – ne pagal kišenę, pasijuntate nemaloniai abu. Tačiau užuot sutrikusi ir suglumusi, verčiau nesileisk išmušama iš vėžių.
• Visų pirma iškart pasiūlyk apmokėti sąskaitą per pusę. Jei draugas prieštaraus, gali pasakyti, jog taip jausiesi geriau ir bent šiek tiek išpirksi kaltę dėl savo vėlavimo.
• Nors kiekviena padavėja tikisi, jog užsisakysite 3 patiekalų pietus, desertą, o paskui paliksite bent 10 litų arbatpinigių, jūs visiškai neprivalote pateisinti jos lūkesčių. Taigi net ir brangiausioje kavinėje tikriausiai įstengtumėte išgerti po puodelį kavos ar arbatos. O jei dar nepagailėtumėte lito arbatpinigiams, pavyktų išties oriai išsisukti iš nemalonios padėties.
• Nusprendę, jog vis dėlto kainos čia gerokai per aukštos jūsų kišenėms, tiesiog mandagiai atsiprašykite padavėjos už sugaišintą laiką ir paaiškinkite, jog jūsų planai pasikeitė. Išeiti iš kavinės nieko neužsisakius – išties jokia gėda. Juk apžiūrėję jų pasiūlą ir kainas išties turite teisę apsigalvoti ir čia nepasilikti.
• Jei dar pavyktų užvėrus kavinės duris abiem pasijuokti iš nesėkmingos dienos, abejonių neliktų – išėjimą iš užburtojo labirinto jau radai!
Bazilė