Santykių krizė – tai populiariausia skyrybų priežastis. Vienas iš sutuoktinių reikalauja to, ko kitas negali duoti. Pats ryškiausias pavyzdys – seksualiniai santykiai, greitai prarandantys romantizmą. Keista, tačiau tokiose situacijose skyrybų iniciatorėmis dažniau būna moterys.
Vyrai retai kada skiriasi dėl naujų pojūčių sekso srityje. Seksas ir šeima vyrui – visiškai skirtingi dalykai, be to, jis genetiškai turi sukaupęs patirtį atskirti meilę nuo įsimylėjimo. Paprastai vyrai linkę skirtis tuomet, kai iš jų ilgą laiką reikalaujama to, kas ne jų jėgoms. Nesvarbu, ko būtent taip trokšta žmona – emocinio palaikymo, materialinės gerovės ar seksualinio patrauklumo.
Daugumai vyrų nuolat skatinamas bejėgiškumo jausmas yra nepakeliamas. Be to, nė viena moteris negali pasiekt, visiško savo emocinių poreikių patenkinimo, ir joks vyras šito nepakeis.
Įsivaizduokite vyrą, kuris nuolat kaltinamas nesuprantąs žmonos, nesirūpinąs šeima, negalvojąs apie ateitį, nebendraująs su dukra, neauklėjąs sūnaus...
Beje, kaltinti gali ne tik žodžiai, bet ir sielvartingos minos arba žavėjimasis draugių vyrais. Jausdamasis bejėgis, vyras išeina, −dažnai pas kitą moterį, kurią jis tenkina. Paprastai vyras išeina ne pas tą, kuri jam reikalinga, o iš tos, kuriai jis nebereikalingas.
Kartais, saugodami santykius, per ilgą laiką sutuoktiniai sukaupia didžiulį nuoskaudų bagažą. Anksčiau ar vėliau ši našta tampa nebepakeliama. Vienas kuris neiškenčia nesurikęs: „po galais!“, trenkia durimis, ir jau už durų išlieja viską, kas kankino ir erzino per tuos metus.
Tokiu atveju skyrybos gali tapti ir finalu ir eiliniu santykių etapu. „Išsibėgioję“ partneriai perkainos daugybę dalykų, lygins naujus žmones ir įvykius su tais, kuriuos jau patyrė.
Gali būti, kad ir vėl susieis, supratę savo buvimo kartu reikšmę, ir jų bendravimas taps brandesnis. Tačiau jei, sugrįžę į buvusį gyvenimo ritmą, nesugebės sukurti kitos santykių formos, didelė rizika, jog po kurio laiko krizė pasikartos.
