„Meilė turi daug veidų. Ji kaip deimantas - daug plokštumų, bet visos atspindi grožį. Taip ir septynios pagrindinės meilės savybės, kartu sudėtos, formuoja mylintį žmogų“- Garis Čapmanas (Gary Chapman)
Gerbiamas amerikiečių pedagogas, šeimos konsultantas ir populiarių knygų autorius Garis Čapmanas teigia, kad yra septynios savybės, kurias turi mylintys žmonės ir kurių stinga tik savimi besidomintys egocentrikai.
Šios septynios savybės nėra migloti jausmai ar geri ketinimai. Tai įpročiai, kuriuos stengiamės lavinti, kai apsisprendžiame tapti išties mylinčiais žmonėmis. Tai esminės praktinės savybės ir jas reikia pritaikyti kasdieniame gyvenime, kad tarpusavio santykiai būtų nuostabūs.
Kiekviena savybė yra labai svarbi. Jei vienos trūksta tavo santykiams su kitais, netenki kažko svarbaus. Šiame, keturių dalių straipsnių cikle, remiantis naujausia Gario Čapmano knyga „Septyni meilės dėsniai“, aptarsime kiekvieną iš šių septynių savybių.
Gerumas: džiaugsmas rūpinantis kitais
Vaikystėje daugelį mūsų mokė būti gerais vienas kitam, bet, deja, ne visi vaikai buvo tokie. Kai kurie būdavo geri tol, kol nepavogdavo jų žaislų, nesugadindavo rankdarbių arba nepastumdavo geriančių vandenį.
Išprovokuoti jie pamiršdavo gerumą ir tapdavo savanaudžiai. Toks elgesys bylojo: „Su manim ar mano daiktais nejuokauk“. Nemažai vaikų beveik niekada nebūdavo geri.
Suaugusieji šiuo atžvilgiu ne ką skiriasi nuo vaikų. Vyras malonus žmonai, kai ši maloni su juo. Jis mielai išneša šiukšles, kai žmona pagamina skanią vakarienę. Maloniai kalba su ja, kai ši su juo kalba taip pat. Neprašomas nuplauna automobilį, kai ji suteikia jam seksualinį malonumą.
Tačiau kaip būti geram, patyrus neteisybę ir blogą elgesį. Vienas vyras pasidalijo patirtimi:
„Buvau šiurkštus žmonai, sukritikavau jos sumanymus ir pasakiau, kad tai, ką jį kalba yra nelogiška. Pakėliau balsą ir išrėkiau, ką manau. Ji išėjo iš kambario, o aš grįžau prie televizoriaus stebėti krepšinio rungtynių.
Po pusvalandžio ji atėjo nešina padėklu, ant kurio buvo tvarkingai sudėti sumuštinis, traškučiai ir kokakola. Pastatė padėklą man ant kelių ir pasakė: „Myliu tave.“ Tada pabučiavo į skruostą ir išėjo iš kambario.
Aš sėdėjau ir galvojau: „Tai neteisinga. To neturi būti.“ Jaučiausi bukagalvis. Mane sukrėtė jos gerumas. Pastačiau padėklą, nuėjau į virtuvę ir atsiprašiau“.
Ši žmona parodė tikros meilės pavyzdį, ir tai pakeitė jos vyro širdį. Įdomu tai, kad kai gerumas tampa gyvenimo būdu, jis atneša džiaugsmo ne tik kitiems, bet ir mums patiems.
Pritaikykite sau asmeniškai
Klausimai diskusijai arba pamąstymui:
1. Papasakokite apie tą kartą, kai patyrėte ekstazę parodęs kažkam gerumą.
2. Koks yra mėgstamiausias jūsų būdas gerumui išreikšti?
3. Kada geras poelgis ar geri žodžiai įkvėpė jus perduoti tą gerumą ir kitam?
4. Kada jums sunkiausia būti geram?
Pasiūlymai:
1. Pabandykite kiekvieną sutiktą žmogų matyti kaip be galo vertingą, unikalų ir gabų priimti ir duoti tikrą meilę.
2. Pabandykite įsivaizduoti save kaip žmogų, kuris susitikimą su kiekvienu vertina kaip progą parodyti gerumą.
3. Bent du rytus per šią savaitę pagalvokite apie penkias galimybes parodyti kam nors gerumą savo žodžiais ar darbais, kurias galite patirti per ateinančią dieną. Dienos pabaigoje užrašykite atliktus gerumo darbus.
4. Praktikuokitės klausytis, ką kalbate. Po kiekvieno pasisakymo klauskite savęs: „Ar tai, ką pasakiau, buvo gerai? O ką pasakiau nemalonaus?“
Kantrybė: kitų žmonių trūkumų toleravimas
Kantrybė prašo matyti kitus taip, kaip norėtume, kad mus matytų. Žmonės nėra mašinos, iš kurių galime tikėtis tobulo produkto.
Įsisukę į kasdienius reikalus, galime pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų turime skirtingas emocijas, idėjas, troškimus ir suvokimą ir kad kiekvienas sugebame rinktis. Būti kantriam reiškia mylėti žmogų ir tada, kai jis daro pasirinkimus, kuriems mes nepritariame.
Ne kiekvienas elgiasi pagal mūsų prioritetus. Turime priimti šį žmogiškąjį faktorių kaip tarpusavio santykių realybę ir priderinti prie jos savo lūkesčius. Priešingu atveju toliau būsime nepakantūs ir rodysime savo nekantrumą smerkdami žmones, o tai santykių nepagerina.
Aštuoniolikmečio tėvas man papasakojo:
„Norėjau, kad sūnus mokytųsi koledže, bet jis nusprendė metus laiko pakeliauti. Nežinau, iš kur jis ims tam pinigų, ir nesuprantu, kuo kelionės gali būti jam naudingos. Bet nusprendžiau gerbti jo pasirinkimą.“
Aš vertinu tai, kad šis tėvas pasirinko būti kantrus net tada, kai nepritaria sūnaus sprendimui.
Panašią istoriją papasakojo ir neseniai ištekėjusi moteris - pirmuosius jų vedybinio gyvenimo metus ji prikaišiojo vyrui, kad savaitgaliais jis ilgai miega, nors namuose laukė tiek daug nenuveiktų darbų.
„Dabar suprantu, kad jam reikalinga laisvė daryti su laiku, ką nori. Man atrodo, kad jis tuščiai iššvaisto geriausią dienos dalį, bet jis jaučia, kad jam reikia išsimiegoti. Aš ėmiau daryti taip: pradedu dirbti kieme, o jis panorėjęs prie manęs prisijungia.“
Kiekvienas iš mūsų esame keitimosi procese, kartais keičiamės į gerą, kartais - į blogesnę pusę. Jeigu suvoksime šią tikrovę, būsime kantresni su šeimos nariais, bendradarbiais ir draugais, kurie šiuo metu galbūt nedaro tokių pasirinkimų kokius mes norėtume, kad jie darytų.
Jeigu gerbsime šį procesą, daugiau vilties, kad turėsime teigiamos įtakos rezultatui. Mes nevaldome kitų žmonių, bet tikrai darome vienas kitam įtaką. Kantrybe sukuriama aplinka, kuri teigiamą įtaką padaro įmanomą.
Pritaikykite sau asmeniškai
Klausimai diskusijai ir pamąstymui:
1. Ar manote, kad mūsų visuomenė šiandien kantresnė ar mažiau kantri nei prieš šimtą metų? Kodėl taip manote?
2. Kada matėte, kaip vieno žmogaus kantrybė paveikė kitą žmogų ir šis tapo geresnis?
3. Prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote nekantrus su kitu žmogumi. Kaip jūs reagavote? Kas jus priverčia greičiausiai netekti kantrybės?
4. Ar laikote save esant kantrų pačiam sau? Kodėl? Kada paskutinį kartą toks buvote sau?
Pasiūlymai:
1. Ar prisimenate iš praėjusios savaitės, kad netekęs kantrybės būtumėte nesuvaldęs liežuvio? Ką jūs pasakėte? Kaip tai paveikė jūsų santykius su kitu žmogumi? Jeigu jūsų žodžiai pakenkė jūsų santykiams, ar ketinate pripažinti tam žmogui suklydęs?
2. Užsirašykite šiuos sakinius ant popieriaus lapo ir visą savaitę vieną kartą per dieną juos perskaitykite: „Žmonės nėra mašinos. Jie turi minčių, emocijų, troškimų ir suvokimą, kurie skiriasi nuo manųjų“; „Žmonės nedirba pagal mano prioritetus.
Jų dienotvarkė gali skirtis nuo manosios. Gerbiu kitų pasirinkimą“; „Žmonės nuolat tobulėja. Duoda jiems laiko augti“.
Violeta Šiugždytė
