Psichologai savo ruožtu tvirtina, kad perdėtos pastangos dirbtinai kurti išvaizdos patrauklumą tik slepia psichologines problemas.
Nors noras atrodyti patraukliam, estetiškai gražiam ir tvarkingam atrodytų natūralus, vis tik psichologė-psichoterapeutė Aina Adomaityte patarė aiškiai atskirti sąvokas.
„Tvarkingas“ yra vienas suvokimas, „estetiškas“ – kitas suvokimas ir jau tada – „pasitobulinęs“, kai jau įvykusi kažkokia transformacija, būtų dar kitas suvokimas. Tikrai negalime į vieną sakinį sudėti visų šių dalykų.
Vieni žmonės išties tik tobulinasi, laukia pilnametystės, planuoja pajamas, kad būtų galima atlikti vieną ar kitą korekciją, kuri estetiškai pakeičia ar iki tol įgytas traumas, ar įgimtus dalykus. Bet yra kita, skaudesnė pusė – ėjimas į savęs keitimą, kuris neaišku, į ką atves, net neaiškus galutinis tikslas, nes yra nuolatinis nepasitenkinimas gautu rezultatu“, – pastebėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Žmogus nesugeba priimti savęs
Paklausta, kada jau būtų riba, kada nereikėtų veltis į šį lyg užburtą ratą, pašnekovė pacitavo tokias procedūras atliekančio chirurgo požiūrį.
„Viena, kada yra tik viena procedūra ar intervencija, kuri sutvarko vieną nepatinkantį aspektą. Bet kai yra antra, trečia, ketvirta, vadinasi, esu nuolatiniame savęs ieškojime ir įvaizdžio kūrime. (...)
Kodėl patys specialistai dažnai bando sustabdyti [procedūrų darymą], nes žino, jei to nepadarys, tada žmogus keis ir keis [išvaizdą] ir tai bus nesibaigiantis procesas ir net priekaištas jam, nes žmogus ne tokius lūkesčius turėjo. Taigi labai teisingas yra paties specialisto sureagavimas, kiek tai išties yra defektas, o kiek – tik kažkokio susikurto įvaizdžio svajonė“, – konstatavo specialistė.
Viena, kada yra tik viena procedūra ar intervencija, kuri sutvarko vieną nepatinkantį aspektą. Bet kai yra antra, trečia, ketvirta, vadinasi, esu nuolatiniame savęs ieškojime ir įvaizdžio kūrime.
Pasak jos, toks žmogus, kuris nepaliaujamai darosi tokias procedūras, nesugeba priimti savęs. Tačiau, psichologės teigimu, problema yra platesnė, apie tai jau nebekalbama, o sampratą ypač keičia socialinė reklama.
„Iškart yra pasiūlymas: jei kas netinka – keisk. Ir kodėl jaunėja šių klientų amžius – jie ieško, kaip galėtų greičiau tapti suaugę. Nes tos suaugystės reikia išlaukti – turime sulaukti tam tikrų metų ir iki pilnesnės krūtinės, raumenyno, galbūt net veido susiformavimo, galutinio perėjimo iš vaikiško, paaugliško į jau suaugusio žmogaus kūną.
Taigi mes net nebeišlaukiame fiziologinės raidos, bet patys nusprendžiame, kad įsidėję vienus ar kitus implantus, keisdami veidą tapsime rimtesni, suaugesni. Ir tada nutinka taip, kad niekada ir neįvyksta savęs priėmimas, nes vis ieškome savęs kitokio“, – pastebėjo A. Adomaitytė.
Tėvai tam tikra prasme susitaiko
Paklausta, kaip elgtis tėvams, kai praktiškai jų jau pilnametis vaikas pareiškia, kad nori pasiputlinti lūpas, pasisiaurinti nosį, gal pasikelti skruostikaulius, psichologė pastebėjo, kad neretai tai jie priima kaip nepajudinamą faktą.
„Jei mama, tėtis ar visa šeima sako, kaip čia pasikeitė, kaip viskas tobuliau, tai yra normalu, logiška, kad toks elgesys ir skatinamas.
Ką tenka girdėti jau iš terapinės pusės iš to, kaip reaguoja tėvai – sako, taigi susitaupė, gavo dovanų, paprašė iš senelių, patys ėjo užsidirbti. Taigi taip jie tarsi priima tą savo neįgalumą – viskas, sprendimas ir pinigai jo rankose ir nieko nebegaliu padaryti“, – pasakojo ji.
Tikiu, kad medikai sustabdo dalį klientų, bando edukuoti, aiškinti, siūlyti kitus metodus, ne tokius žalingus organizmui. Bet verslui tai yra dar vienas klientas, kurį įleidus į rinką jis toliau ilgai čia suksis.
Pasak pašnekovės, kita dalis vis tik yra ir ta, kad paauglystė dažnu atveju yra sunkesnė patiems tėvams: „Jiems sunku priimti kontakto pasikeitimą, jo sumažėjimą ir noras įtikti paaugliui (ar jau belipančiam iš paauglystės žmogui) yra pakankamai didelis.
Ir vėlgi dažnai net jei tai yra genetiniai dalykai – ar tos ausys didesnės, nosis ne tokia, kad štai čia jūsų genai, tad tokiu būdu tarsi norime ištaisyti tai. Bet ar išties ta nosis nuduoda, kad žmogus estetiškai nėra gražus, čia klausimas. Kaip sakoma, juk grožis neturi draugų.“
Verslas žiūri savo interesų
Nors aptariamas injekcijas Lietuvoje gali atlikti tik gydytojai, kadangi grožio kultas ir šių paslaugų poreikis toks didelis, neretai galima papulti ir nekvalifikuotam specialistui į rankas. Tai savo ruožtu didina riziką, kad į klientą bus pažiūrėta tik kaip į pajamų šaltinį.
„Nemaža dalimi atvejų tas procedūras atlieka neaišku kas – baigę tik kažkokius kursus, šiek tiek pasimokę. Tad čia tėra tik biznis ir tikrai nėra jokio stabdymo. Kai ateiname pas specialistą, kuris suvokia, kas bus su tavo veido pokyčiais po 5, 10 metų, vien dėl to jis gali sustabdyti tokios procedūros darymą.
Tikiu, kad medikai sustabdo dalį klientų, bando edukuoti, aiškinti, siūlyti kitus metodus, ne tokius žalingus organizmui. Bet verslui tai yra dar vienas klientas, kurį įleidus į rinką jis toliau ilgai čia suksis“, – konstatavo A. Adomaitytė.
Užduotis – susigyventi su nauju savimi
Pasiteiravus apie tai, kas būna po procedūrų, kaip žmogus susigyvena su naujuoju „aš“, psichologė vėlgi siūlė atskirti aplinkybes.
„Kai yra atliekamos operacijos, vis tik joms yra ilgesnis pasiruošimas, laukimas. Būna, laukia net pusę metų ar metus, o dar juk praeina laiko ir iki paties sprendimo. Taigi tas pasimatavimas ir savęs matymas su kitu veidu, krūtine ir pan., yra ilgas procesas.
Žmonės dar to neatlikę labai laukia ir gyvena tuo pasikeitimu. Jei tai tokie pavieniai ištaisymai, ko, kaip sakoma, nedavė gamta, tai jie taip ir užbaigia procesą, kad viskas yra tvarkingai ir taip, kaip norėčiau. Tada viskas įvyksta sėkmingai“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė pridūrė juolab tikinti, kad yra specialistų, kurie nenueina į kraštutinumus: „Gydytojo pusėje yra tas atsakymas, kiek galime keisti, kad žmogaus tapatumas išliktų. Chirurgai dažnai pasakoja, kad pacientai atsineša ir žymių žmonių nuotraukas, tada tenka pristabdyti ir žiūrėti į žmogaus individualumą.
Labiau patraukiantis vaizdas moteriai yra kaip kompensavimas, kodėl galimai neturiu to partnerio. Bet tikrai tai nereiškia, kad jį turėsiu.
Bet jei pats žmogus visiškai nepriima savo išvaizdos, tai bus kaip su tuo asiliuku, kuris bėga paskui žadamą skanėstą, bet jis jo niekaip negauna ir tada bėgama per visą gyvenimą.“
Psichologė sutiko, kad esama ryšio tarp geros išvaizdos ir geresnės padėties visuomenėje, didesnės sėkmės, net geresnio gyvenimo. „Jei žmogus daugiau pradės pasitikėti savimi, natūraliai eis didesniu žingsniu, ims gyvenimo daugiau, gyvenimui savęs daugiau pasiūlys.
Bet čia jei kalbame apie estetinius dalykus, kuriuos išsprendžiame ir viskas, tada pasitikėjimas natūraliai padidėja. Tačiau taip nutinka tikrai ne visada“, – konstatavo A. Adomaitytė.
Kodėl moterys taip nori save dirbtinai tobulinti?
Paklausta, kodėl moteris šiandien taip traukia putlintis lūpas ir kitaip save dirbtinai tobulinti, pašnekovė konstatavo, kad labiausiai tai suvokiama kaip seksualumo išraiška.
„Moterys ir taip turi daug priemonių, kurios leidžia tai padaryti – tiek papuošalais, tiek makiažu. Kalbant apie stipriai išreikštą seksualumą, buvo krūtinių didinimo epizodas, kuris tęsėsi gana ilgai. O dabar jei prieš kelis metus kalbėta apie lūpų paputlinimą, dabar jau – apie suformuotas lūpas. Tai jau yra didelis pokytis ir savęs transformacija. Bet akcentas tas pats – į daugiau išreikštą seksualumą“, – aiškino specialistė.
Jos pastebėjimu, Europoje jau yra atlikti tam tikri tyrimai, kurie vis tik rodo, kad dedami implantai ir kūno darymas stipriai moterišku, yra susijęs su nepavykusiomis partnerystėmis:
„Moterys neprisiima sau atsakomybės, kodėl vyrai išeina, atsitinka neištikimybės, jie nenori įsipareigoti, matome, kad Europoje vis dar auga iširusių partnerysčių skaičius, jos nebesudaromos, atsiranda tik kažkoks bendras laikas, pomėgiai, veiklos, intymus gyvenimas, kai kuriais atvejais – vaikai. Bet nebėra nueinama į lygiavertę partnerystę. Tai moteris lyg prisiima daugiau atsakomybės ir tarsi daugiau pasiūloma vyrui, kad jis norėtų būti toje partnerystėje.
Sociologai irgi pastebi, kokio partnerio bus ieškoma ir gamtoje – ištvermingesnio arba labiau patraukiančio. Taigi labiau patraukiantis vaizdas moteriai yra kaip kompensavimas, kodėl galimai neturiu to partnerio. Bet tikrai tai nereiškia, kad jį turėsiu.“
Didžiulė socialinių tinklų įtaka
Pasak psichologės, šiems procesams labai daug įtakos turi ir vadinamieji nuomonės formuotojai. „Jų vaidmuo yra labai didelis ir stiprus. Jei kažko būsiu nepasidaręs, nesekęs, neplanavęs, tarsi gaunasi, kad iškrentu iš šio laikotarpio, ypač kalbant apie jauną žmogų, kuriam socialiniai tinklai yra vienas orientyrų, kaip gyventi.
Visame pasaulyje gajus grožio, moteriškumo kultas, rūpinimasis savimi ir net yra akcentas, kiek kokių procedūrų reikėtų į mėnesį atlikti. Ir čia jau kalbame ne tik apie tvarkingus plaukus, nagus, bet ir intervencijas bei tam tikrą pinigų sumą. O jei apie pasako žinomi žmonės, taip ir įkalama į galvą tokia mintis.
Nors jaunos merginos dažnai sako, kad tik domisi, stebi, seka, bet jei nuolat formuojama ta pati žinutė, jos lyg pradeda tikrintis, kodėl didesnė dalis eina, dalinasi.
„Tada jos galvoja, gal aš kažko nežinau, tada ir vadovaujasi influencerių pasiūlymais. Vis tik savivertės turime ieškoti ne leidžiantis injekcijas, o savyje, savo asmenybės augime, priėmime. Joks produktas, rūbas ar papuošalas, nors galbūt emociją tuo metu pakels, savivertės neuždaugins, tą turime nuosekliai patys daryti“, – apibendrindama patarė A. Adomaitytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
