Vieni išvis niekada neturėjo intereso seksui, kiti daro pertraukas, kad išspręstų asmenines problemas, išgytų po skausmingų santykių ar pakeistų požiūrį į bendravimą.
Paklaustas, kokia lytinių santykių reikšmė žmogaus sveikatai, gydytojas urologas, seksologas, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto narys Titas Simaška patikino, kad tai yra išties svarbus dalykas.
„Tai suartina tarpusavio ryšį, žiūrint iš medicininės pusės, lytiniai santykiai skatina daug lytinių hormonų išsiskyrimą, kas labai svarbu bendrai funkcijai, taip pat išsiskiria hormonai dopaminas, oksitocinas, kas labai svarbu tarpusavio santykiui.
Yra viena įdomi studija, kolegė Olandijoje tikrino pacientus, kas padeda geriau užmigti ir ar lytiniai santykiai padeda tą padaryti greičiau ir pagerinti miego kokybę. Taigi pastebėta, kad lytiniai santykiai padeda geriau užmigti ir miegas yra kokybiškesnis.
Tuo metu masturbacija prieš užmiegant neturi teigiamų savybių. Tai lytinių santykių turėjimas, oksitocino išsiskyrimas, tarpusavio šiluma psichologiniame lygyje užima labai svarbią vietą. Mes tiksliai nežinome kodėl, kurios cheminės medžiagos išsiskiria, bet visa neurofiziologija turi stiprią įtaką. Kartu tai yra fizinė veikla, kas yra papildoma mankšta“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Lytinių santykių dažnis stipriai krenta
Vis tik dalis šiuolaikinių žmonių ne tik atsisako sekso, bet plinta ir radikalūs judėjimai (pvz., „4B movement“), kurių postulatai skamba taip: draudžiama heteroseksuali santuoka, gimdyti vaikus, susitikinėti ir užsiimti heteroseksualine veikla.
Nors gydytojas teigė konkrečiai apie tai negirdėjęs, jis patvirtino, kad lytinių santykių dažnis stipriai krenta.
„Imant dešimtmetį iki 2010 m., vidurkis žmonių, kada jie pradėdavo savo lytinį aktyvumą, buvo apie 17 metų ir jis pasaulyje nesikeitė ilgą laiką. Šiuo metu lytinis gyvenimas pradedamas tarp 18–19 metų. Lygiai taip pat vidurkis, kada moterys susilaukdavo vaikų, būdavo tarp 20 ir 24 metų, dabar jis siekia 26–30 metų. Taigi poslinkis yra stiprus“, – lygino T. Simaška.
Prezervatyvų naudojimas kritęs perpus
Kodėl tarp jaunimo mažiau populiaru anksti pradėti lytinį gyvenimą? Pašnekovo teigimu, vienas dalykas yra švietimas, žmonės sužino apie tai, kiek lytiniai santykiai turi pavojų – galima neplanuotai pastoti, užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.
„Antras dalykas, visame pasaulyje yra sumažėjęs barjerinės apsaugos, tai yra prezervatyvų naudojimas, jis yra kritęs perpus. Daug populiariau yra įvairios kitos, peroralinės kontraceptinės priemonės. Bet tai neleidžia apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, to pasekmė – vėl atidedami lytiniai santykiai“, – dėstė seksologas.
Pasak jo, trečias dalykas, kas keičiasi, nebėra visuomenės spaudimo: „Kadangi merginos nebėra spaudžiamos anksti gimdyti, dabar pirmiau siekiama išsilavinimo, karjeros, šeimos mėgsta gimdyti vaikus, kai jau turi susikūrę gerovę.“
Šiuo metu lytinis gyvenimas pradedamas tarp 18–19 metų. Lygiai taip pat vidurkis, kada moterys susilaukdavo vaikų, būdavo tarp 20 ir 24 metų, dabar jis siekia 26–30 metų. Taigi poslinkis yra stiprus
Galiausiai vėlyvą lytinių santykių pradžią sąlygoja ir pasikeitęs bendravimas tarp paauglių. „Pažiūrėkite, jaunimas sėdi sulindęs telefonuose, nors sėdi kartu kažkur kavinėje. Bendravimas pasidaręs per atstumą ir ėjimo į kontaktus yra gerokai mažiau. Ir technologijos čia daro neigiamą poveikį ankstyvam lytinių santykių pradėjimui. Kiek tai yra gerai ar blogai, kiekvienam spręsti. Bet žmonės tarpusavyje yra atitolę“, – konstatavo T. Simaška.
Pašnekovo svarstymu, gerai, kai vaikai ateina į šeimas, kurios materialiai labiau apsirūpinusios, o tėvai psichologiškai labiau subrendę.
„Bet tuomet gimdyti, susilaukti vaikų yra sunkiau. Veikia ir genetiniai pokyčiai – kiaušialąstės tai neatsinaujina. 20-metės ir 32-ejų metų moters potencialas pastoti skiriasi 40 kartų. Tai be galo didelis skirtumas“, – pastebėjo T. Simaška.
Kodėl išvis atsisakoma lytinių santykių?
Pasak gydytojo, lytiniai santykiai ne tik pradedami vėliau, bet jų santykių dažnis mažėja visame pasaulyje ir tarp suaugusiųjų.
„Statistika tokia, kad lytinių santykių dažnis tarp vedusių porų praeitame dešimtmetyje buvo 58 kartai per metus, dabar yra nukritęs iki 51 karto. Tai jei buvo truputį dažniau nei kartas į savaitę, dabar yra kiek rečiau nei kartą.
Jaunimas lytinius santykius pradeda gerokai vėliau, tačiau pradėję jauni vyrai labai greitai pasiekia tą patį vidurkį, tačiau jaunos merginos lytinius santykius pradeda vėliau ir pradėjusios turi rečiau, nei turėjo ankstesniais laikais“, – kalbėjo urologas.
Statistika tokia, kad lytinių santykių dažnis tarp vedusių porų praeitame dešimtmetyje buvo 58 kartai per metus, dabar yra nukritęs iki 51 karto.
Jis pasakojo, kad daugiausiai lytinių santykių turi ir anksčiausiai juos pradeda islandai – vidurkis siekia 16,7 metų: „Bet Japonijoje, technologijų vystymo šalyje, labai daug žmonių yra aseksualūs, gyvena vieni, neturi lytinių santykių, niekad nenori turėti antros pusės. Aišku, čia labai daug įtakos turi kultūriniai dalykai, bet, panašu, kad į tą pusę eina ir Europa, Amerika, kitos šalys.“
Santykiais be meilės pasišlykštima
Paklaustas, ar nenoro suartėti problema nekyla iš to, kad šie santykiai pradedami be dvasinio ryšio, meilės, pašnekovas sutiko, kad tai yra viena dedamųjų.
„Atsitiktiniai lytiniai santykiai yra bedvasiai. Pavyzdžiui, vienas neuromokslininkas tyrė, kad jei turėjai atsitiktinius lytinius santykius ir po to tiesiog apsirengei ir išėjai, visi hormonai smegenyse tam prieštarauja, „dega“, tau tai kelia diskomfortą, nes tai yra betikslis fizinis reikalas.
Bet jei tu pasilikai ir pasiglamonėjai kad ir valandą ar dvi, net išbuvai iki ryto, išsiskiria tiek oksitocino, kad atsiranda nauja problema – dabar tu kaip ir poroje, jau turi santykį, prisirišai, sunku pabėgti, bet tai organizmui patinka labiau.
Kadangi atsitiktiniai lytiniai santykiai, kas ypač populiaru Skandinavijoje, Islandijoje, yra bedvasiai, jie neteikia malonumo. Tuo metu atrodo smagu, bet taip staigiai pabėgus žmogaus smegenys pasišlykšti tuo, ką padarė. Ir visa tai veikia per hormoninę sistemą, neurologinius receptorius“, – sudėtingą mechanizmą aiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
