„Ką aš pasakysiu?“, „Nežinau nuo ko pradėti!“, „O kas, jei užkalbintas žmogus pasiųs mane toli toli?“ Jei kyla tokių klausimų, tikriausiai drovumas jau tapo jūsų įpročiu ir nuolat tikitės, kad pirmą žingsnį žengs kiti. Tokiu atveju – pats laikas pabandyti save pakeisti!
Kas trukdo žmonėms pradėti pokalbį? Baimė! Ji blokuoja net patį bandymą užmegzti kontaktą. Jei visada laukiate, kad kiti žmonės pradėtų su jumis bendrauti, užuot žengusi pirmąjį žingsnį, jums trukdo baimė. Dažniausiai bijoma pasakyti ką nors ne taip, kaip derėtų. Bet juk iš tikrųjų pokalbio pradžioje ne taip svarbu, ką pasakysite (be abejo, reikėtų atsižvelgti į situaciją ir vadovautis elementaria nuovoka), svarbiau – kaip jūs tai darysite, kaip elgsitės. Kai atsipalaiduojate ir pasitikite savimi – tai greitai pajunta ir pašnekovas.
Jūsų koziriai
Pažvelkite į pokalbį su nepažįstamu žmogumi tarsi į žaidimą. Nors bijančiam užkalbinti žmogui atrodo, kad pašnekesio sėkmė daugiausia priklauso nuo asmens, kuris užkalbinamas (jis renkasi – atsakyti ar ne, jei atsakyti – tai kaip), iš tikrųjų pokalbio sėkmė vienodai priklauso nuo abiejų pašnekovų. O jūs neabejotinai galite turėti daug kozirių!
Šypsokitės. Tyrimais nustatyta, kad žmones, kurie šypsosi ir žiūri tiesiai į mus, laikome patrauklesniais. Taigi, jei šypsositės nepažįstamam žmogui, tikimybė, kad jis noriai su jumis bendraus, padidėja 86 procentais! Besišypsantys žmonės tampa patrauklesni priešingos lyties atstovams, net jei jų veido bruožai nevisai atitinka grožio standartų. Prieš kreipdamasi į pašnekovą atsipalaiduokite ir nusišypsokite. Nevertinkite šio pokalbio kaip didžiulio išbandymo. Juk jūs niekuo nerizikuojate, tik mėginate būti komunikabilesnė.
Išnaudokite bendrą patirtį. Žmonės, kurie nerimauja, jog pamirš arba nesusigaudys, ką kalbėti, paprastai neįvertina, jog pokalbyje dalyvauja du žmonės. Ir ne tik jūs ruošiatės kalbėti. Taip, pokalbio pradžia – jūsų žingsnis. Bet paskui prisijungs ir pašnekovas. Kartais užtenka tik paprasto prisistatymo: „Sveiki, aš – Greta, o jūs?“
Parodykite susidomėjimą. Užduokite pašnekovui klausimų. Jie parodys, kad nuoširdžiai domitės užkalbintu žmogumi. Paprastai žmonėms patinka kalbėti apie save, taigi pašnekesys neturėtų strigti.
Plėtokite pokalbį. Natūralu, kad iš pradžių sklandžiai vykęs pokalbis tam tikrame taške gali užstrigti, atsiranda nejaukios pauzės, sunku surasti naujų temų. Kad taip nenutiktų, išmokite nuo pat pradžių suteikti pokalbiui kryptį. Užduokite atvirus klausimus, į kuriuos pašnekovas turėtų atsakyti ne vienu žodžiu „taip“ arba „ne“, o ilgesniais sakiniais. Pavyzdžiui, užuot paklaususi: „Ar jums patinka ši kavinė ir kinų maistas?“, galite pasiteirauti: „Kokios šalies virtuvė jūsų mėgstamiausia?“
Tapkite redaktore. Stebėkite užkalbintą žmogų, jo reakciją į žodžius. Nebijokite ilgiau apsistoti ties besiplėtojančia tema arba ją keisti, jeigu pamatysite, kad pašnekovas pradėjo nuobodžiauti. Atsiminkite, kad pokalbyje labiau pageidautinos trumpos replikos, o ne ilga išraiškinga kalba.
Juokaukite. Nebijokite mestelėti šmaikščių pastabų ar atkreipti dėmesį į juokingas pokalbio detales. Humoras ypač palengvina bendravimą, žmonės, turintys humoro jausmą, paprastai vertinami kaip geri pašnekovai. Tiesa, atsiminkite ir vieną tabu: venkite juokauti apie pašnekovo išvaizdą, kalbos manierą, nesijuokite iš jo replikų, jei tai – ne pokštas ar anekdotas (net jei žmogus nemoka pokštauti, apie tai, jog ką tik mėgino papasakoti anekdotą, dažniausiai išduoda jo mimika, juokas).
Alkoholis – nepatikimas bičiulis. Kartais sakoma, kad po kelių taurelių liežuvis atsiriša ir bendrauti tampa lengviau. Bet visai nereiškia, kad įgijusi drąsos tapsite gera pašnekove. Ne veltui tai, kas išsprūsta po poros taurelių, dažniausiai sukelia tik gėdą. Ypač jei įkaušusi esate jūs, o pašnekovas – nė truputėlio.
Apgalvokite pokalbį iš anksto. Kad geriau jaustumėtės pokalbio pradžioje, iš anksto apgalvokite, ką šnekėsite. Sugalvokite ne tik pirmąją frazę, bet ir turėkite pasiruošusi keletą temų, kuriomis būtų galima plėtoti pašnekesį.
Nevertinkite pokalbio per rimtai. Jei mėginimas užmegzti pokalbį nepavyko, o pašnekovas akivaizdžiai parodė, kad nėra nusiteikęs su jumis kalbėti, nepriimkite to pernelyg asmeniškai. Gali būti, kad kaltas visai ne jūsų nemokėjimas bendrauti: tikėtina, kad žmogus tiesiog nenusiteikęs bendrauti? O gal jis dar labiau bijo kalbėtis su nepažįstamu žmogumi nei jūs, ir jam pačiam dar reikia įgūdžių?
Treniruokitės. Kas geriausiai suteiks pasitikėjimo savimi? Kad neprarastumėte įgūdžių, būtina treniruotis. Pavyzdžiui, meskite sau iššūkį ir kasdien pakalbėkite su 2 nepažįstamais žmonėmis: kioskelio pardavėja, kiemsargiu, žmogumi, laukiančiu su jumis eilėje. Paprastai tokiose situacijose žmones užkalbinti lengviausia: paklauskite ko nors, pasiteiraukite jų nuomonės, pamėginkite pokalbį pratęsti tiek, kad apsikeistumėte bent 4–5 replikomis. Tai leis įgyti daugiau patirties, kuri pravers įvairiose gyvenimo situacijose, kai išties reikės pradėti ir palaikyti pokalbį su nepažįstamu, bet jums svarbiu ar naudingu žmogumi.
Apie ką galima kalbėtis?
Oras. Tai klasikinė pokalbių pradžia. Tačiau jei nenorite pasirodyti kvailai, geriau venkite standartinės frazės: „Gražus šiandien oras, tiesa?“ Vien todėl, kad į šį klausimą nėra kaip atsakyti išsamiau. Tačiau jei oro sąlygos tikrai išskirtinės (pavyzdžiui, artinasi audra, pasitaikė neįprastai šilta ar šalta tuo metų laiku diena ir panašiai) – kodėl gi ne? Juk apie orą galima kalbėti, jei šis sukelia tam tikrų nepatogumų ar emocijų: prapliupo lietus, o jūs ar pašnekovas neturite skėčio, aptaškė pravažiuojantis automobilis, staiga pašalo ir šaligatviai labai slidūs.
Bendros aktualijos. Kalbėkite bendromis aktualiomis temomis: visuomenėje plačiai nuskambėjusi istorija, ryškesni sportininkų pasiekimai, laukiantis ar ką tik įvykęs reikšmingas įvykis. Svarbiausia – turėtų būti reali prielaida, kad pašnekovas apie tai apskritai ką nors numano arba informacija jam kuo nors galėtų būti naudinga. Tačiau venkite aštrių temų – politikos, tarpusavio santykių peripetijos, kitų žmonių nesėkmių, apkalbų, pinigų, religijos. Kol nepažįstate pašnekovo, nė nenumanote apie jo gyvenimišką patirtį ir poziciją, galite išprovokuoti konfliktą ar neigiamas emocijas.
Temos pagal situaciją. Išnaudokite situaciją, kurioje atsidūrėte. Jei ketinate užkalbinti nepažįstamą žmogų – vadinasi, esate bendroje erdvėje. Kas tai? Poliklinikos laukiamasis? Eilė prie bilietų į koncertą? Teatro fojė? Autobusų stotelė? Aplinka savaime gali padiktuoti tam tikras temas, aktualias jums ir pašnekovui: kompiuteriai, muzika, sportas, maistas, kinas, mada, sveikata ir panašiai.
Dėmesio – detalės! Jos užmezgant pokalbį labai svarbios. Prieš pradėdama kalbėti neįkyriai nužvelkite pašnekovą. Gal į akis krenta kuri nors aprangos detalė, aksesuaras? Graži rankinė, išskirtinis laikrodis ar neįprastas drabužių spalvų derinys – visada galite tai pagirti, užduoti klausimų. Atkreipkite dėmesį, ar kartais pašnekovui nepraverstų jūsų pagalba (pvz., parduotuvėje saldainius besirenkančiam žmogui galite rekomenduoti, kurie jums atrodo skaniausi).
Pašnekovų ėjimai. Net jei pašnekovas jums atsakė vos vienu žodžiu, nepulkite į paniką, kad nepavyko užmegzti pokalbio. Pašnekesys – tai savotiškas žaidimas, kuriame dalyviai pakaitomis daro ėjimus. Jūs paklausėte – pašnekovas atsakė, bet nieko jūsų nepaklausė? Vis tiek atsakykite:
– Kaip manote, ar koncertas vėluos? – Taip, ko gero, vėluos. – Ką gi, belieka tikėtis, kad bent jau nebus atšauktas. Beje, kiek jums ilgiausiai yra tekę laukti koncerto pradžios? –Neprisimenu. – O aš ilgai prisiminsiu, kaip minioje teko stumdytis pusantros valandos! Neatkreipiau dėmesio – ar šiandien koncertuos kokia apšildanti grupė?
Jei pašnekovas net po 3–4 jūsų klausimo atsakinėja tik trumpais žodžiais, gali būti, kad pokalbis nesiplėtos. Nenusiminkite. Tikriausiai užkalbinote žmogų, kuris tuo metu nenusiteikęs plepėti.
Išklausykite atsakymą. Viena vertus, tai savaime suprantama. Tačiau dažnai kaip tik šis aspektas iš jaudulio ar neatidumo praleidžiamas. Taigi įsiklausykite, ką jums atsakys. Pašnekovo atsakymas – tai raktas į tolimesnį pokalbį: galbūt jis pavartojo tarmišką žodį? Tuomet galite paklausti, iš kokio regiono jis kilęs: „O, jūs žemaitis? Mano visos vasaros prabėgę pas močiutę Telšiuose. Iš kokio miesto esate kilęs?“
Pokalbiai su nepažįstamu žmogumi „apie nieką“ tėra neįpareigojantis būdas užmegzti kontaktą. Kartais šitaip paplepėjus tampama gerais pažįstamais ir artimais draugais, tačiau būna, kad pašnekovai, apsikeitę keliais sakiniais, išsiskiria kas sau ir daugiau niekada gyvenime nebesusitinka. Šiaip ar taip, svarbu suvokti, kad kiekvienas pokalbis gali tapti maža sėkme. Taip nenutiko? Nieko baisaus. Jūs tik įdomiau praleidote laiką!
Laura Mureikaitė