Portalas tv3.lt primena, kad praėjusį sekmadienio vakarą Šiauliuose žaisdamas krepšinį staiga sukniubo jaunas vyras. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1986 metais gimęs vyras mirė apie 18.41 val. Išradėjų gatvėse esančiame sporto komplekse.
Dar prieš kelias dienas, lapkričio 18-ąją, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo 1970 m. gimimo vyras. Abiem atvejais atvykę medikai konstatavo mirties faktą. Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie tai, kaip vilniečiui Mantvydui per krepšinio varžybas staiga sustojo širdis. Tąkart vyrą išgelbėti pavyko, tačiau kartu su juo buvę bičiuliai pasakojo esą jaunas vyras pasiskundė kojos skausmu ir sukniubo. Pats vyras teigė, kad neturėjo jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, anksčiau buvo kariškiu ir nubėgdavo ne po vieną dešimtį kilometrų.
Jau būna turėję kardiologinių problemų
Komentuodamas tokius staigios mirties atvejus Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad ir kaip tokie įvykiai atrodo netikėti, tikėtina, dažniausiai jie nulemti jau buvusios nebylios širdies patologijos.
„Be abejo, mes žinome tik patį faktą – sportuojant darbingo, jauno amžiaus žmogui įvyko klinikinė mirtis, tad situaciją kiekvienu atveju reikėtų vertinti individualiai. Bet kaip kardiologai dažniausiai sakome, kad yra 80 proc. tikimybė, jog pirmiausia žmogus mirė dėl išeminės širdies ligos sąlygoto ūminio miokardo infarkto išsivystymo ir jo metu atsiradusio gyvybei grėsmingo ritmo sutrikimo.
Kartais dar pasakoma, kad tai yra staigi mirtis arba netikėtas netrauminis mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų iš pažiūros sveikam žmogus, kuris iki mirtino įvykio paskutinę parą jautėsi gerai ir neturėjo jokių nusiskundimų“, – sakė Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas.
Dažnai pirmi simptomai būna mirtini
Pasak jo, jei specialistas dar iki įvykio būtų bendravęs su pacientu ar paklausų šeimos narių, sužinotų, kad žmogus, tikėtina, turėjo padidintą kraujospūdį ir cholesterolį, rūkė ir turėjo kitus rizikos veiksnius.
„Jie tiesiog pamažu akumuliavosi, o treniruojantis, fizinio aktyvumo metu, natūralu, širdžiai tenka didesnis fizinis krūvis, padidėja pulsas, per širdies raumenį pratekančio kraujo kiekį. Tai pareikalauja daugiau deguonies, o jei kraujagyslių vidinėse sienelėse yra aterokslerotinė pažaida, jos gali staiga užsikimšti, spazmuoti, to pasekmė yra ta, kad nebeprateka kraujas ir gali išsivystyti ūminis miokardo infarktas.
Ir, labai gaila, bet tokiems aštriems simptomams pasireiškus pirmą kartą, jie neretai būna negailestingi ir žmogui smogia iškart – užsikemša pagrindinės širdies raumenį maitinančios kraujagyslės ir atsiranda gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas.
Neatsitiktinai pagrindinė širdies raumenį maitinanti kraujagyslė yra vadinama našlių arterija, nes jai staiga užsikimšus atsiranda didžiulė mirties rizika. Tokius pacientus galėtume išgelbėti tik juos skubiai defibriliuojant arba pradėdami gaivinimą, nes tik elektrinė defibriliacija gali nutraukti gyvybei pavojingą ritmo sutrikimą“, – aiškino R. Kubilius.
Jo pastebėjimu, net kalbant ir apie profesionalius sportininkus, kuriuos ištinka staigi mirtis, viena pagrindinių priežasčių šalia galbūt neatpažintų įgimtų patologijų būna išeminė širdies liga.
Jau sulaukus 40-ies – padidinta rizika
Pasak gydytojo, tokie atvejai tik patvirtina prevencijos svarbą bet kokiame amžiuje, net jei žmogus jaučiasi sveikas. Juo labiau įžengę į 5 dešimtmetį vyrai su savimi jau atsineša didesnę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL):
„Tad kartu reikia atsinešti ir rūpestį, kad turi būti atidus savo ŠKL rizikos veiksniams. Natūralu, kuo žmogaus amžėja, lygiagrečiai atsiranda ir kardiologinės kraujagyslių ligos.“
Kardiologas kartu pasidalino nesenu sėkmės atveju, kai į ligoninę atvežtas virš 50 m. amžiaus pacientas išgyveno klinikinę mirtį, bet, laimei, buvo išgelbėtas.
„Tokius pacientus galėtume išgelbėti tik juos skubiai defibriliuojant arba pradėdami gaivinimą, nes tik elektrinė defibriliacija gali nutraukti gyvybei pavojingą ritmo sutrikimą“, – sakė R. Kubilius.
„Pacientas nuo popietės pradėjo skųstis skausmu širdies plote – tai atleido, tai užspaudė, tai vėl atleido, vaistų jis nevartojo, pavartojo šiek tiek alkoholio, bet matė, kad situacija nesikeičia, žmona iškvietė greitąją. Atvykusi ji užrašė kardiogramą, diagnozavo ūminį miokardo infarktą, atvežė į ligoninę ir bekalbant jam įvyko klinikinė mirtis.
Laimei, šalia buvo gydytojai – jam buvo taikyta skubi defibriliacija, atkurtas ritmas ir pacientas buvo išgelbėtas. Įsivaizduokime, jei tai būtų nutikę namuose, tikėtina, kad prognozė būtų buvusi blogesnė. Namiškiams būna didžiulis stresas, jie bėga į laiptinę ieškoti pagalbos, kol susiorientuoja, pradeda pradinį gaivinimą, tai užtrunka.
Didžiausia problema, kad pavėluotai pradėjus gaivinti galima atkurti širdies veiklą ir darbą, bet dėl sustojusios kraujotakos smegenys jau gali būti negrįžtamai pažeistos. Tai reiškia, kad pacientas išliks vegetacinėje būklėje, tokie atvejai yra patys skaudžiausi“, – konstatavo R. Kubilius.
Pagrindinis simptomas – stiprus skausmas
Pašnekovas akcentavo, kad pagrindinis simptomas ištikus ūminiam miokardo infarktui – didžiulis skausmas krūtinės plote, jis gali plisti į ranką, pilvą, nugarą.
„Dažniausiai kai atvyksta pacientai, patyrę ūminį miokardo infarktą, pabrėžia, kad tokio skausmo niekada anksčiau nepatyrę. Sako, kad suspaudė taip, kad net prakaitas išpylė. Skausmas būna spaudžiantis, už krūtinės, tarp menčių, kylantis į kaklą – tai yra tipiniai požymiai. Kam įvyksta kartotinis miokardo infarktas, sako, kad jau atpažįsta grėsmingą krūtinės skausmą, jau žino, kaip elgtis“, – pastebėjo gydytojas.
Vis tik jis ragino nebūti abejingais savo sveikatai ir neprieiti iki tokių ūmių įvykių.
„Didžiausia investicija yra rūpintis sveikata, kol žmogus jaunas ir neturi jokių nusiskundimų, taip pat žinant, kad sulaukus 40-ies reikia praeiti gilesnę patikrą, įsivertinti kraujotaką, žmogus neturėtų toleruoti padidinto kraujospūdžio, turėtų žinoti cholesterolio kiekį, suprasti rūkymo, taip pat – ir elektroninių cigarečių, žalą.
Tai labai svarbu. Juo labiau kai jau susergame ir nepavyksta koreguoti rizikos veiksnių, pastebime, kad labai svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, paties paciento įsitraukimas į ligos valgymą, atsakingas rekomendacijų laikymasis“, – patarė kardiologas.
Trečdaliu staigių mirčių sportuojant priežastys lieka neaiškios
Kaip portalui tv3.lt anksčiau yra pasakojusi Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. Asta Krikščionaitienė, nors kartkartėmis viešumoje vis pasirodo naujienos apie staiga sporto aikštelėje sukniubusį ir mirusį žmogų, visuomenė sužino toli gražu ne apie visas tokias staigias mirtis.
Pasak jos, kalbant apie tai, kokios galėtų būti pagrindinės staigios mirties sporto metu priežastys, pašnekovė jas pirmiausia pasiūlė suskirstyti į dvi grupes.
„Jei kalbame apie jaunus, kaip apibrėžia tyrimai, iki 35 m. amžiaus sportuojančius žmones, dažniausios priežastys būtų tam tikros įgimtos širdies ligos, įgimti širdies laidumo sutrikimai, dėl kurių gali kilti širdies ritmo sutrikimas.
Jei kalbame apie vyresnius, virš 35 m. amžiaus, ypač profesionaliai sportuojančius žmones, 80 proc. atvejų priežastis jau būtų išeminė širdies liga, amžiniai kraujagyslių, aterosklerozės sukelti pakitimai“, – komentavo A. Krikščionaitienė.
Profesionalus sportas didina riziką
Vis dėlto atlikus autopsijas ir ištyrus mirusius sportininkus, iki trečdalio atvejų priežastys taip ir nepaaiškėja.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad pats sportavimas yra labai sveikas užsiėmimas, tačiau reikėtų atskirti profesionalius sportininkus, kurie dalyvauja varžybose, siekia aukštų rezultatų, varžosi tarpusavyje.
„Skausmas būna spaudžiantis, už krūtinės, tarp menčių, kylantis į kaklą – tai yra tipiniai ūmaus miokardo infarkto požymiai“, – sakė R. Kubilius.
„Reikia suprasti, kad šiandien profesionalus sportas yra didžiulis išbandymas organizmui, kalbama apie didžiulius krūvius. Tokių ekstremalių didelių krūvių metu vyksta daug fiziologinių pokyčių – galimas ir didelis skysčių, taip pat elektrolitų – kalio, natrio netekimas. Tuo metu vyksta dideli pokyčiai organizme, išsiskiria labai didelis adrenalino kiekis. Visos šios fiziologinės priežastys, sukeltos labai didelių krūvių, irgi gali paskatinti staigią mirtį esant net ir struktūriškai sveikai širdžiai“, – konstatavo A. Krikščionaitienė.
Be to, gydytojos pastebėjimu, tyrimai atskleidžia, kad tam tikros sporto šakos labiau didina staigios mirties riziką.
„Tai – vadinamųjų kamuolinių sporto šakų atstovai. Ypač profesionalūs krepšininkai, futbolininkai susiduria su išskirtinai dideliais krūviais. Be kita ko, jie visada turi riziką gauti tiesioginį labai stiprų smūgį į krūtinę kamuoliu. Ir toks staigus smūgis gali sukrėsti širdį, sukelti skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį. Tai – dar viena jos priežastis“, – aiškino A. Krikščionaitienė.
Apie tai, kokios rizikos kyla sportuojant mėgėjams ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, kviečiame skaityti plačiau.
