Sutuoktinių santykiai gali pašlyti ne tik dėl nesutapusių charakterių, bet ir dėl ydingai tvarkomų finansų. Pinigų trūkumas, neteisingas jų paskirstymas ar nevienoda įtaka priimant su turtu susijusius sprendimus tampa rimta kliūtimi vedybinei laimei.
Koks bus kiekvieno suaugusio šeimos nario indėlis į bendrą piniginę? Kas iš jų apmokės sąskaitas? Kuris turės svaresnį balsą sprendžiant dėl didesnių pirkinių? Ar sutuoktiniai privalės vienas kitam „deklaruoti“ savo asmenines išlaidas? Atsakymus į panašius klausimus turi atrasti beveik visos gyvenimą kartu pradedančios poros. Abiem pusėm priimtinas sprendimas padeda ne tik subalansuoti šeimos biudžetą, bet ir siekti sėkmingos santuokos.
Vartotojų visuomenėje pinigai tampa centru, apie kurį sukasi kiekvieno gyvenimas. Tad materialūs dalykai neabejotinai veikia kartu gyvenančių žmonių santykius ir pasirinkimus. Juk įgytas ar paveldėtas turtas dažnai nulemia kaip bus sutvarkyta buitis, koks bus pasirinktas laisvalaikio leidimo būdas.
Pinigų reikšmė didelė ir pradedant bendrą gyvenimą, todėl nereikia puoselėti iliuzijų, kad meilė bus gyva vien tik dvasia. Potencialaus partnerio finansinis pajėgumas įvertinamas jau pačioje santykių pradžioje. Tiesa, šie buhalteriniai veiksmai paprastai atliekami jų neįsisąmoninant. Tačiau pirmasis įspūdis dažniausiai būna tvirtas ir nepakeičiamas. Užtenka vos kelių sekundžių, kad per jas įvertintume sutikto žmogaus išvaizdą, susidarytume nuomonę apie jo priklausymą vienam ar kitam socialiniam sluoksniui. Ši informacija didžiąja dalimi ir nulemia simpatiją ar antipatiją pirmą kartą matomam asmeniui.
Užsimezgus romantiškiems santykiams pinigų tema paprastai drovimasi kalbėti. Noras patikti skatina atskleisti save tik iš gražiosios pusės, o materialūs dalykai dažniausiai siejami su labiau žemiškais norais. Nelaikant pinigų kažkokiu tabu galima daug sužinoti apie asmens požiūrį į gyvenimą ar net nustatyti jo psichologinę brandą. Pavyzdžiui, jeigu kas nors niekina pinigus, laiko juos „nešvariais“, tikėtina, kad sutikome žmogų, kuris nesąmoningai neigia savo poreikį jų turėti. Kai asmuo linkęs susitapatinti su savo prabangiu automobiliu ar kitokiu turimu turtu, galime įtarti, kad jo asmenybę palaikantys vidiniai šaltiniai yra užakę.
Geriausia – lygybė
Geriausia, kai porą sudaro maždaug vienodo finansinio pajėgumo ar turintys tokį patį užnugarį (jį paprastai suteikia tėvai) asmenys. Už to paprastai slypi panaši būsimų partnerių patirtis, pomėgiai, galimybės. Juk smagu išgirsti, kad jūsų išrinktoji taip pat kelias vaikystės vasaras praleido Palangoje, o ne kur nors Maljorkoje. Tokie bendrystės jausmą sustiprinantys atradimai patvirtina, kad iki šiol atskirai egzistavę pasauliai vis tik turi bendrų taškų.
Kai sužadėtinis ar sužadėtinė atstovauja menkiau pasiturinčiai gyventojų grupei, gali kilti keblumų dėl partnerių lygiateisiškumo.
Tarkime, koks nors turtuolis ima įtarinėti nusižiūrėtą „pelenę“, kad ji susiviliojo dideliais pinigais. Kankinant abejonėms gimsta poreikis sudaryti vedybinį kontraktą, kuriuo mėginama pridengti pamatinį nepasitikėjimą būsimu sutuoktiniu. Tačiau laikantis tokios nuostatos sunku siekti sėkmingos santuokos, o kartais net ir užprogramuojamos skyrybos.
Savo ruožtu „užkuriomis nuėjęs“ vyras ar žmona rizikuoja pakliūti į nepilnavertiškumo, menkumo išgyvenimo pinkles. Atsinešto kraičio dydis gali ilgam aptemdyti šeimyninę laimę, tapti nuolatine priekaištų ar barnių tema. Tad kol sutuoktinių žodyne galutinai įsitvirtins bendrystės dvasią išreiškiantis žodelis „mūsų“, reikia labai atsargiai elgtis su egoizmo neslepiančiais posakiais „mano“ ir „tavo“.
Ginklas krizės metu
Jeigu santuoka išgyvena krizę, pinigų valdymas visada tampa svarbia konflikto ašimi. Vaidų metu greitai prisimenama, kas kiek uždirba, o kas kiek išleidžia pinigų. „Tavo atlyginimas yra per mažas mūsų šeimai“, – nuolatos zyzia žmona. „Ir vėl įsigijai niekučių“, – sumenkina sutuoktinės pirkinius vyras. Nors panašus apsišaudymas dažniausiai slepia gilesnes santykių problemas, tačiau gali atskleisti ir šeimyninės buhalterijos bėdas.
Kivirčų metu paprastai taikomasi į tą, kuris finansiniu atžvilgiu yra silpnesnis. Tokiu būdu pinigai tampa galinga priemone kontroliuoti, valdyti kitą. Kai kurios nedarnios poros neišsiskiria vien dėl to, kad vienas iš partnerių negali išsivaduoti iš finansinės priklausomybės nuo kito. Šeiminio smurto aukas konsultuojantys psichologai dažnai susiduria su beviltiška situacija, kai bet koks paskatinimas ieškoti išeities lyg į sieną atsitrenkia į tokius argumentus, kaip „o kur aš eisiu“ ar „iš ko aš gyvensiu, jei išsiskirsiu“.
Pasiskirstymas vaidmenimis
Kaip įsismarkavus konfliktui neužlipti ant „finansinių“ priekaištų grėblio? Patarimas yra labai paprastas – tiesiog derėtų iš anksto susitarti ir pasiskirstyti vaidmenimis. Sutuoktiniams teks kartu nuspręsti, kuris iš jų apmokės bendras sąskaitas, kas seks šeimos biudžeto balansą (kad išlaidos neviršytų pajamų), kiek ir kam bus taupoma, kokie bus prisiimti finansiniai įsipareigojimai.
Moteriai dažnai atitenka namų ekonomės pareigos, rūpestis kasdieniais šeimos pirkiniais. Šio darbo sudėtingumą puikiai iliustruoja ne sykį parduotuvėje regėtas vaizdas, kai vyras, bejėgiškai gniaužydamas rankoje reikiamų pirkinių sąrašą, pasimetęs tarp gausybės prekių puola skambinti savo brangiausiajai. Taigi geriau virtuvės logistika užsiimti tam, kuris rūpinasi valgio gamyba ir nuolat kontroliuoja padėtį šaldytuve ar giliausiuose spintelių užkaboriuose. Tokiam asmeniui turi būti suteikta iš anksto sutarta „maistpinigių“ suma, kad jis galėtų laisvai ja disponuoti planuodamas šeimos racioną savaitei, mėnesiui ar kitam laikotarpiui.
Kitas sutuoktinis galėtų imtis finansinių „užsienio reikalų ministro“ pareigų – sumokėti mokesčius, padengti kitas šeimos išlaidas, sekti bendrų sąskaitų banke balansą.
Abu sutuoktiniai turėtų „patvirtinti“ šeimos biudžetą, kuriame būtina numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, aptarti, kiek pinigų bus skirta juodai dienai, nuspręsti, ar bus naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis, kaip indėliai, draudimas ar investavimas. Pateiksiu trumpą pavyzdį, kuris liudija, kad tinkamas bendro iždo tvarkymas itin svarbus sutuoktinių tarpusavio santykiams. Vienoje šeimoje sunkiai pinigus uždirbantis vyras nuolat kaltino savo žmoną išlaidumu. Nesutarimų vėžys pamažu įsimetė į kitas vedybinio gyvenimo sritis, pora ėmė galvoti apie skyrybas. Tačiau tarpininkaujant psichologui užteko subalansuoti bendrą biudžetą ir į namus vėl sugrįžo taika bei ramybė.
Nereikėtų supriešinti namų ruošos ir „tikro“ darbo. Namų šeimininkės taip pat prisideda prie materialinės šeimos gerovės. Vyrui, kuris linkęs puikuotis prieš žmoną savo profesine karjera bei didesniu uždarbiu, galima pasiūlyti nusisamdyti auklę vaikams ar namų tvarkytoją. Tikėtina, kad suskaičiavęs gresiančias išlaidas sutuoktinis pradės daug labiau vertinti neapmokamą žmonos triūsą namuose.
