Tokiomis mintimis pasidalinusi kosmetologijos, dietetikos, papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistrė bei Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos Lietuvoje valdybos narė Asta Bagdonaitė neslėpė, kad problemų grožio rinkoje Lietuvoje ne viena.
Pasirodo, ir vos kelių dienų mokymus baigęs asmuo gali imti ir prisistatyti kosmetologu ir be problemų teikti paslaugas.
„Jei mergina baigė kelių dienų kursus, būdama drąsi ir turėdama pinigų nusipirko aparatų, ji gali pradėti dirbti. Šiandien Lietuvoje nėra institucijos, kuri patikrintų jos išsilavinimą.
Svarbiausia – ruošiamas kabinetas turi atitikti higienos normas. Be higienos paso negali dirbti. Bet kol neateis skundas, tol gali dirbti net neturėdami tinkamos kvalifikacijos“, – tvirtino specialistė „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Kuo skiriasi kosmetikas ir kosmetologas?
Paklausta, ką šiandien galima vadinti grožio specialistu, A. Bagdonaitė paaiškino, kad oficialiai yra įtvirtinti tik kosmetiko ir kosmetologo apibrėžimai.
„Pagrindinis jų skirtumas yra tik dėl išsilavinimo. Kosmetikai – truputį žemesnė grandis, bet tai nereiškia, kad jie yra kažkuo prastesni. Tai yra specialistas, įgijęs kosmetiko išsilavinimą profesinėje mokykloje. Jei kalbame apie kosmetologus, jie yra baigę kolegijas, aukštąjį neuniversitetinį lygį. Jei kosmetikas kursus gali baigti per 1–2 metus, kosmetologas mokosi praktiškai 3 metus, kosmetologai turi papildomų aukštajam mokslui būdingų disciplinų.
Yra išdėstyta, ką kosmetologai ir kosmetikai galėtų daryti pagal kompetencijas, tai ribos ir galimybės praktiškai yra identiškos, išskyrus tai, kad šiandien teisiškai tik kosmetologas galėtų atlikti auskarų vėrimą į bet kurias kūno vietas, nes tai yra kontaktas su krauju, praduriamas poodis, taip pat jie gali atlikti permanentinį, tai yra ilgalaikį makiažą.
Kosmetikas teoriškai to atlikti negali, bet yra tokia situacija – lyg nėra įrašyta, kad gali, bet nėra tokio dokumento, kur parašyta, kad negali. Ir čia yra didžiausia problema – kai yra terpė manipuliacijai, ja ir naudojamasi. Taigi mano ir asociacijos valdybos nuomone, reikia rimčiau atkreipti dėmesį į šias abi profesijas ir kas apskritai darosi rinkoje“, – dėstė Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos Lietuvoje valdybos narė.
Jos aiškinimu, kitaip sakant, tai reiškia, žmogus, kuris 3 ar kad ir vienus metus mokėsi, gavo išsilavinimą, dabar jis rinkoje susiduria su tais specialistai, kurie iš esmės tokia veikla užsiima neteisėtai.
„Žmogus gal nuėjo, pabandė tris dienas masažą išmokti ar per pusdienį kokiame seminare jam parodė, kaip kokią kaukę uždėti, ir jis jau drąsiai eina į rinką, perkasi produktus, gal net kosmetologinius aparatus, kuriuos gali laisvai nusipirkti ir improvizuoti savo „kosmetologo“ ar „kosmetiko“ darbą, dažniausiai, aišku, pasivadina kosmetologu“, – konstatavo A. Bagdonaitė.
Kaip pasirinkti reikiamą specialistą?
Kaip tuomet reikėtų pasirinkti reikiamą specialistą – iškabą, gražų kabinetą, draugės rekomendaciją? Išgirdusi tokį klausimą pašnekovė teigė, kad svarbu viskas, mat kuo daugiau kriterijų į atranką įtrauksime, tuo bus geriau.
„Aišku, atsiliepimai yra labai svarbu, bet žinome, kad juos galima ir surežisuoti. Atėjus pas nepažįstamą specialistą tiesiog reikėtų paklausti, kokį išsilavinimą turi, verta pažiūrėti, kada išsilavinimas įgytas.
Jei specialistė ką tik baigusi, gali būti, kad praktikos bus turėjusi mažiau, o gali būti, kad dar bestudijuodama ir besimokydama ta specialistė jau dirbo ir įgijo praktiką, yra kvalifikacijos kėlimo seminarai. Bet kadangi ši specialybė nereglamentuota, teoriškai šitos valandos yra bevertės“, – teigė A. Bagdonaitė.
Prabilusi apie tai, kokie laukia pavojai patekus į ne visai tinkamų specialistų rankas, pašnekovė įspėjo, kad pasekmės gali būti labai liūdnos:
„Jei specialistas, tepdamas kremą ar naudodamas kažkokius aparatus, negali iki galo paaiškinti, kas ten vyksta, tai jau blogai. Tada gali būti, kad jis nesupras, kas yra gerai, kokie požymiai rodo, kad tai į gera, to ir siekiama.
Gali būti odos paraudimas: bet kada jis gal yra natūralus, o kada jau yra alerginė reakcija? Tad nežinojimas, aklas procedūros darymas pagal protokolą, nereaguojant į odos reakciją, gali privesti prie labai nemalonių dalykų – nuo pačių paprasčiausių iki labai sudėtingų.“
Prisiminė apie „deginančią“ kaukę
Moteris pati prisiminė, kaip prieš daug metų darant paprasčiausią kūno kaukę kilo rizika nudeginti klientę.
„Tai buvo paprasčiausia kūno kaukė, bet ją turi sumaišyti su tam tikros temperatūros vandeniu, kad šildomos medžiagos užkaistų. Padariau vieną, kitą kartą, viską labai tvarkingai. Ir atėjo to produkto nauja partija, viską maišau labai preciziškai, matuoju temperatūrą pagal protokolą ir jaučiu, kad nebegaliu tos kaukės indelio išlaikyti rankoje, nes ji pradeda vos ne užvirinėti.
Galvoju, kažkas ne taip, gal termometras sugedo, pabandžiau dar kartą, kitą... Gerai, kad viskas išsisprendė gerai, atvėsinau ją, bet daviau pastabas gamintojams, kad kažką pakeitė, kažkas negerai. Jie gi teigė, kad nieko nekeitė. O paskui sužinojau, kad su ta pačia kauke kita specialistė reaguodama ne taip rimtai kaip aš ir nepatikrindama nuplikė klientą. Vadinasi, kažkas gamintojo išties buvo padaryta ne taip. Tad visada reikia stebėti, tikrinti, klausti žmogaus. Sako, kad karšta, tu sakai ne, tylėk, kentėk, o po to – pirmo laipsnio nudegimas“, – įspėjo A. Bagdonaitė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad ypač atliekant agresyvesnes, odai didesnį stresą sukeliančias procedūras nei gydytojai, nei grožio specialistai nėra apsaugoti nuo reakcijų. „Kaip sureaguos mūsų kūnas, patys nežinome“, – konstatavo ji.
Paklausta, kokį teko girdėti pavojingiausią tokį atvejį, moteris pasakojo aktyviai dalyvaujanti įvairiose konferencijose, tad prisižiūrinti įvairiausių persikreipusių veidų, išopėjusių lūpų, nekrozių.
„Turiu tokį pavyzdį – užsienyje gera pažįstama darėsi procedūrą licencijuotoje klinikoje, brangiai sumokėjo, o paskui beveik 2 metus išbraukė iš savo gyvenimo, nes niekur negalėjo išeiti – po akimis atsirado didžiuliai filtratai, kurie iki šiol praėjus 6 metams dar iki galo nesirezorbavo.
Ir niekas negalėjo nieko padaryti – nė vienas dermatovenerologas, nė vienas chirurgas Lietuvoje. Sakė, kad negali lįsti, niekas realiai nenori taisyti svetimų klaidų. Taigi niekada negali žinoti, kaip sureaguos tavo kūnas“, – pasakojo A. Bagdonaitė.
Kad procedūros netaptų odos perdirbimo fabriku
Pašnekovė kartu neslėpė visąlaik sau užduodanti esminį klausimą, ar teisinga linkme šiandien krypsta grožio rinka.
„Turime odą, kurios viena pagrindinių funkcijų yra apsauginė, o mes ką darome? Pasakysiu grubiai, nes norisi atvirai kalbėti, nes atrodo, kad grožio rinka krypsta ne į tą pusę. Atrodo, kad grožio salonas, kuris turėtų būti puoselėjantis odą, jis tampa kažkokiu odos perdirbimo fabriku – mes badome, veriame siūlus, baliname, lyginame, tempiame, kažką darome su oda visiškai ignoruodami jos fiziologinius poreikius. Kas paklausė odos, ar jai reikia tokio „kokteilio“?
Jei reikės, paimk [reikiamas medžiagas] su maistu – gal jai užtektų papildomos apsaugos nuo aplinkos žalos ir ji susitvarkys pati. Tas lazdos perlenkimas grįžta bumerangu ir dar stipriai grįš, nes odos jautrėja, alergijų vis daugėja. Kaskart kasmet matai, kad koks ingredientas, kuris buvo labai populiarus, pradedamas uždraudinėti, nes, pasirodo, kad yra kancerogeniškas. Ir mes to nežinome, eksperimentuojame su savo odomis, o kuo naujesnis dalykas, naujesnė procedūra, reikėtų kritiškiau į ją pažiūrėti“, – pastebėjo A. Bagdonaitė.
Visus galvojančius apie grožio procedūras kvietė paklausti savęs, kam to reikia: „Ar tikrai nauda bus didesnė, nei galimai padaryta žala? Ir ar žmogus pasiruošęs būti tuo 0,01 proc., kai atsitiks komplikacija?“
Laukia diskusijos su SAM
Kartu ji apibendrindama konstatavo, kad saugumo nepadidina tai, kad, kaip minėta, grožio sritis yra ta, kurios valstybė iki galo neprižiūri.
„Manau, visų pirma reikėtų pradėti nuo teisingumo veiksnio. Štai palyginimas su tatuiruočių daryti. Kosmetologai negali paimti mezopeno – tai yra mikroadatėlės, kurios padaro bekraujas, mikroskopines skylutes ir leidžia serumui ar kitam produktui tapti geresnės skvarbos. Kodėl norima neleisti kosmetologams, baigusiems specialius mokymus, dirbti su tokiu aparatu, kai čia pat už sienos vyksta tatuiruočių čempionatas?
Tai mūsų siekis, kur judame lėtai – taip ir nesusėdame prie bendro stalo, nors prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija sakė pakvies ir diskutuos. Kol bus nesutvarkyti visi galai – ne vien kosmetologija, tol kosmetologai ir kosmetikai bus atpirkimo ožiais. Jei kažkas ne taip – jie kalti“, – konstatavo A. Bagdonaitė.
