„Jeigu pagrindinė sutuoktinio meilės kalba yra fizinis prisilietimas, jam nėra nieko svarbiau, kaip būti apkabintam tada, kai verkia“ − Garis Čapmanas.
Praėjusiąją straipsnio dalį galite rasti čia.
Praeitoje dalyje aptarėme paslaugumo sąvoką. Paslaugūs žmonės turi pasisekimą santykiuose, jie yra mylimi žmonių, juos gerbia. Paslaugumas yra savotiškas ginklas, padedantis pagerinti santykius su antrąja puse.
Šioje, deja jau paskutinėje šeštoje dalyje aptarsime paskutiniąją penktą meilės kalbą − fizinius prisilietimus. Juk kūnas kaip tik ir skirtas fiziniams prisilietimams. Kai kuriems šie prisilietimai yra pati svarbiausia meilės išraiška.
Fizinio prisilietimo įtaiga
Seniai žinoma, kad fizinis prisilietimas yra vienas iš būdų perteikti meilės jausmus. Daugelis vaiko vystymosi tyrimo rezultatų baigiasi tokia išvada: kūdikiui, kurį tėvai dažnai laiko ant rankų, apkabina, bučiuoja, formuojasi sveikesnės emocijos nei tam vaikeliui, kuris ilgesnį laiką nepatiria fizinio kontakto.
Ši mintis, kad lytėjimas vaikui yra svarbus, nėra nauja. Pirmajame mūsų eros amžiuje Palestinoje gyvenę žydai, kurie pripažino Jėzų didžiu mokytoju, nešdavo savo vaikus pas Jį, „kad Jis juos palytėtų“. Bet kurioje visuomenėje išmintingi tėvai liečia, glaudžia, apkabina savo vaikus.
Fizinis prisilietimas ir tarp sutuoktinių yra veiksmingas meilės perteikimo būdas. Susikabinimas rankomis, bučiniai, apsikabinimas ir lytinis aktas − visa tai yra būdai, kaip perduoti meilės jausmus sutuoktiniui. Kai kuriems žmonėms fizinis prisilietimas yra pagrindinė meilės kalba. Be jo jie jaučiasi nemylimi.
Lytiniai santykiai yra tik vienas iš fizinio prisilietimo meilės kalbos dialektų. Iš visų penkių pojūčių lytėjimas, skirtingai nuo kitų keturių pojūčių, nėra ribojamas vienos kurios kūno vietos. Mažyčiai lytėjimo receptoriai išsidėstę po visą kūną. Kai juos liečia arba spaudžia, nervai perduoda impulsus smegenims.
Skirtingos prisilietimo formos
Vienos kūno dalys yra jautresnės už kitas. Šis skirtumas egzistuoja todėl, kad maži jutimo receptoriai išsidėstę po kūną ne vienodai, bet grupėmis. Dėl to liežuvio galiukas yra labai jautrus lytėjimui, o pečiai nugaros pusėje jautrūs mažiausiai.
Fiziniu prisilietimu galima kurti arba griauti santykius. Jis gali perteikti neapykantą arba meilę. Žmogui, kurio pagrindinė meilės kalba yra fizinis prisilietimas, tai kalbės aiškiau nei žodžiai „nekenčiu tavęs“ arba „myliu tave“. Kiekvieną vaiką skaudina antausis, bet jis tiesiog žlugdo tą, kurio pagrindinė meilės kalba yra prisilietimas.
Santuokoje meilus prisilietimas gali turėti daug formų. Kadangi lytėjimo receptoriai išsidėstę visame kūne, meilus bet kurios sutuoktinio kūno vietos lietimas gali reikšti meilę. Tačiau ne visi prisilietimai yra vienodi, kai kurie teiks daugiau malonumo. Žinoma, geriausiai čia jums patarti gali pats sutuoktinis.
Nereikalaukite iš jo primygtinai leisti jį lytėti taip ir tada, kaip jums patinka. Išmokite jo meilės kalbos dialektą. Kai kurie jūsų prisilietimo būdai jam gali būti nepriimtini ir erzinantys. Jeigu atkakliai laikysitės savo, tokie prisilietimai jam perteiks priešingą meilei jausmą.
Kūnas skirtas lytėjimui
Tai, kas aš esu, gyvena mano kūne. Liesti mano kūną reiškia liesti mane. Šalintis mano kūno reiškia tolti nuo manęs emociškai. Mūsų visuomenėje rankų paspaudimu perteikiamas atvirumas ir artimumas žmogui. Kai žmogus kartais atsisako paspausti ranką kitam, tai rodo, kad tarp jų kažkas negerai.
Kiekvienoje visuomenėje yra priimtos fizinio prisilietimo formos, reiškiančios draugišką pasveikinimą. Tūlas amerikietis gali nepatogiai jaustis apkabindamas ir bučiuodamas europietį, bet Europoje šie veiksmai atlieka tą pačią funkciją, kaip pas mus rankos paspaudimas.
Kiekviena visuomenė turi nustačiusi priimtinus ir nepriimtinus būdus, kaip liesti priešingos lyties visuomenės nares − moteris. Pastaruoju metu kreipiamas dėmesys į seksualinį priekabiavimą iškėlė tuos nederamus būdus.
Santuokoje pora pati sprendžia, koks lytėjimo būdas yra tinkamas ir koks ne, ir nustato tam tikras ribas. Tik smurtą visuomenė laiko bet kokiu atveju nepriimtinu, todėl steigiamos visuomeninės organizacijos, kad pagelbėtų „mušami žmonai ir mušamam vyrui“. Be abejo, mūsų kūnai skirti lytėjimui, o ne piktnaudžiavimui.
Nelaimės ir fizinis prisilietimas
Kritišku momentu mes beveik instinktyviai apsikabiname. Kodėl? Todėl, kad fizinis prisilietimas stipriai perteikia meilę. Kritišku momentu labiau nei ko nors kito mums reikia jaustis mylimiems. Ne visada mūsų galioje pakeisti įvykių eigą, bet išgyvensime, jei jausimės mylimi.
Visos santuokos patiria krizių. Tėvų mirtis yra neišvengiama. Kasmet eismo nelaimėse suluošinama ir žūsta tūkstančiai žmonių. Liga neatsižvelgia į asmenį. Nusivylimai yra gyvenimo dalis. Svarbiausia, ką galite padaryti dėl sutuoktinio ištikus nelaimei − tai mylėti jį.
Jeigu pagrindinė kalba yra fizinis prisilietimas, nieko nėra svarbiau, kaip apkabinti jį verkiantį. Galbūt jūsų žodžiai jam reikš nedaug, bet prisilietimas bylos, kad rūpinatės juo. Nelaimės teikia unikalią galimybę parodyti meilę. Žmogus ilgai prisimins jūsų švelnų prisilietimą, kai nelaimė jau bus praėjusi. Jeigu nesusiprasite to padaryti, gali būti, kad sutuoktinis niekada to nepamirš.
Šis, šešių dalių straipsnių ciklas buvo paremtas nuostabia Gario Čapmano (Gary Chapman) knyga „Penkios meilės kalbos“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
Vitalija Čižauskaitė
