„Prašymais parodome meilei kelią, bet reikalavimai užtvenkia jos tėkmę“ – Garis Čapmanas.
Praėjusią straipsnio dalį galite rasti čia.
Praeitoje dalyje aptarėme dar vieną meilės kalbą, jau trečiąją. Šįsyk – dovanos gavimas. Jeigu pagrindinė sutuoktinio meilės kalba yra dovanų gavimas, jums pasisekė. Tai – viena lengviausiai išmokstamų meilės kalbų.
Šioje dalyje aptarsime paslaugumo sąvoką. Paslaugūs žmonės turi pasisekimą santykiuose, jie yra mylimi žmonių, juos gerbia. Paslaugumas yra savotiškas ginklas, padedantis pagerinti santykius su antrąja puse.
Paslaugumas religijoje
Plaudamas mokiniams kojas, Jėzus Kristus parodė paprastą, bet stiprų meilės, išreikštos patarnaujant, pavyzdį. Krašte, kur žmonės avėjo sandalus ir vaikščiojo dulkėtomis gatvėmis, buvo paprotys, kad namų tarnas nuplautų atvykusiems svečiams kojas.
Jėzus, liepdamas savo mokiniams mylėti vienas kitą, davė ir pavyzdį, kaip parodyti meilę, – pasiėmęs praustuvą, rankšluostį ir pasiruošęs plauti jiems kojas. Šitokiu paprastu būdu parodęs meilę, Jėzus paragino mokinius sekti Jo pavyzdžiu.
Perkeltine prasme Jėzus nurodė, kad Jo karalystėje vyresnieji bus tarnais. Daugumoje visuomenių didžiūnai valdo silpnesniuosius, bet Jėzus Kristus teigė, kad didieji tarnaus kitiems. Šią filosofiją apibendrino Paulius, pasakydamas: „Patarnaukit vienas kitam meile“.
Trys įžvalgos
Noriu, kad atkreiptumėte dėmesį į tris svarbius dalykus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su paslaugumo savybe.
Pirma, tai, ką darome iki vedybų, nereiškia, kad taip bus ir po jų. Iki vestuvių mus neša kerinti įsimylėjimo banga. Po vestuvių mes vėl virstame žmonėmis, kokie buvome prieš įsimylėdami. Mūsų veiksmus ima veikti matytas tėvų pavyzdys, mūsų pačių asmenybės ypatumai.
Antra, mylėti nepriversi. Kritikuodamas viens kitą nieko nepasieksite. Bet kai pora nusprendžia prašyti vienas kito, o ne reikalauti, jų santuokinis gyvenimas ėmė keistis. Kritika ir reikalavimai tik įskelia plyšius. Kryptį meilei galite rodyti prašydami.
Trečia, kritikuodamas mano elgesį sutuoktinis tuo pačiu daro užuominą apie pagrindinę jo meilės kalbą. Dažniausiai žmonės linkę kritikuoti savo partnerį toje srityje, kur jie patys turi didžiausią emocinį poreikį. Kritika nėra veiksmingas būdas išprašyti meilės. Suprasdami tai, galėsime protingiau panaudoti sutuoktinio kritiką.
Kilimėlis kojoms ar mylimoji?
„Tarnavau jam dvidešimt metų. Buvau kilimėlis jo kojoms, o jis mane ignoravo, netinkamai elgėsi, žemino savo draugų ir šeimos akivaizdoje. Aš nejaučiu jam neapykantos, nelinkiu blogo, bet man apmaudu ir nenori udaugiau su juo gyventi.“ Žmona tarnavo šiam vyrui, bet tos paslaugos nebuvo jos meilės išraiška. Ji tai darė iš baimės, kaltės ir apmaudo.
Kilimėlis yra negyvas daiktas. Gali nusivalyti į jį kojas, užlipti, spardyti ir daryti, ką tik nori. Kilimėlis neturi savo valios. Jis gali būti tau tarnas, bet ne mylimasis. Elgdamiesi su sutuoktiniu kaip su daiktu, užkertame kelią meilei.
Manipuliavimas kaltinimu („jeigu būtum geras vyras/žmona, padarytum tai dėl manęs“) nėra meilės kalba. Reikalauti pasitelkiant baimę („tu padarysi tai, nes kitu atveju pasigailėsi“) yra svetima meilei. Nė vienas žmogus niekada neturėtų būti laikomas kilimėliu kojoms.
Pasitaiko, kad leidžiamės išnaudojami, bet iš tiesų juk esame būtybės, turinčios emocijas, mintis ir troškimus. Gebame spręsti ir veikti. Leistis būti išnaudojamam ar gąsdinamam, šantažuojamam nėra meilės išraiška. Tiesą sakant, tai – išdavystė.
Kaip įveikti stereotipus?
Mokydamiesi paslaugų meilės kalbos turėsime peržiūrėti, kokius esame susidarę vyro ir žmonos vaidmenų stereotipus. Dar svarbiau yra mokėti sulaužyti stereotipus, kuriuos atsinešame iš vaikystės ar leidžiamės suformuojami žiniasklaidos.
Visi turėtume taip pasielgti, jeigu pagrindinė sutuoktinio meilės kalba reikalauja daryti tai, kas, kaip mums atrodo, nedera mūsų vaidmeniui šeimoje. Pastaruosius trisdešimt metų dėl sociologinių pokyčių Amerikos visuomenėje neliko įprastų vyri ir moters vaidmens stereotipų.
Tačiau tai nereiškia, kad pašalinti visi stereotipai. Veikiau tai reiškia, kad daugybė jų suvokiami kur kas plačiau. Kol nebuvo televizijos, supratimą, koks turėtų būti vyras ar žmona ir kaip jie turėtų bendrauti, pirmiausia formavo tėvai.
Tačiau į mūsų gyvenimą įsiveržus televizijai ir daugėjant nepilnų šeimų, sutuoktinių vaidmenų supratimą dažnai formuoja ne namų aplinka. Jeigu norime veiksmingiau išreikšti meilę, turime peržvelgti ir keisti savo mąstymo stereotipus. Atminkite, kad jų laikymasis naudos neatneša, o patenkinti sutuoktinio emocines reikmes labai pravartu.
Kitoje straipsnių ciklo dalyje aptarsime paskutiniąją penktają meilės kalbą – fizinius prisilietimus.
Vitalija Čižauskaitė
