Mūsų žmogiškojoje psichologijoje giliai įsišaknijęs supratimas, kad santuoka neatskiriama nuo romantiškos meilės.
Beveik visi populiarūs žurnalai kiekviename numeryje spausdina mažiausiai po straipsnį apie tai, kaip santuokoje išlaikyti meilę gyvą. Imta rimtai rūpintis meilės išsaugojimu santuokoje.
Tik kodėl, turėdami visas tas knygas, žurnalus ir praktinę pagalbą, tiek nedaug porų įminė paslaptį apie meilės išsaugojimą po vestuvių?
Šio straipsnių ciklo tikslas yra atsakyti į aukščiau užduotą klausimą. Ne dėl to, kad tam nepadėtų kiti šaltiniai. Mūsų bėda ta, kad užmirštame vieną svarbią tiesą − žmonės kalba skirtingomis meilės kalbomis.
Skirtinga kalba − nepatogumas
Lingvistikos mokslas nustatė pagrindines kalbų grupes: japonų, kinų, ispanų, anglų, portugalų, graikų, vokiečių, prancūzų ir t. t. Dauguma mūsų iš tėvų, brolių bei seserų išmokstame kalbą, kuri tampa mūsų pagrindine, arba gimtąja. Vėliau galbūt išmokstame kitų kalbų, bet paprastai tai pareikalauja didesnių pastangų. Tos kalbos mums yra antrinės.
Geriausiai kalbame gimtąja kalba, kuri yra mums suprantamiausia ir patogiausia. Kuo daugiau šnekame kita kalba, tuo lengviau darosi bendrauti ir gimtąja. Jeigu vartojame tik savo kalbą ir sutinkame žmogų, kalbantį irgi tik savo kalba, kuri nėra mums gimtoji, mūsų bendravimas tampa ribotas.
Mes galime bendrauti, bet tai daryti nepatogu. Kalbų įvairovė yra žmonijos kultūros dalis ir paveldas. Tad turime išmokti kalbą tų žmonių, su kuriais trokštame bendrauti nepaisydami kultūros apribojimų.
Meilės kalbos
Tas pat ir meilėje. Jūsų ir sutuoktinio meilės kalba gali skirtis kaip kinų kalba nuo anglų. Jeigu sutuoktinis supranta tik kinų kalbą, kad ir kaip stengsitės postrngauti apie meilę angliškai, niekada nesuprasite vienas kito.
Sakydamas savo žmonai, kad ji graži ir jis didžiuojasi būdamas jos vyru, mano bendrakeleivis kalbėjo jai palaikymo žodžių kalba. Jis sakė nuoširdžius meilės žodžius, bet žmona jų nesuprato. Galbūt ji laukė, kad meilę jis išreikštų veiksmais. Neužtenka būti nuoširdžiam. Turime norėti išmokti sutuoktinio meilės kalbą, jei norime suprantamai perteikti meilę.
Garsus konsultantas santuokos klausimais Garis Čapmanas (Gary Chapman) per ilgą savo karjerą atrado, kad yra penkios pagrindinės emocinės meilės kalbos − penki būdai, kaip žmonės išsako ir supranta meilę.
Lingvistikoje kalba gali turėti daug dialektų ir tarmių. Lygiai taip ir su penkiomis pagrindinėmis meilės kalbomis − yra daugybė jo dialektų. Tai patvirtina žurnalų antraštės: „20 būdų, kaip išlaikyti vyrą namuose“ ar „365 sutuoktinių meilės išraiškos formos“.
Nėra 10, 20 ar 365 pagrindinių meilės kalbų. Mano nuomone, daktaras Garis Čapmanas yra teisus, sakydamas kad yra viso labo tik penkios meilės kalbos. Bet svarbiausia yra štai kas − kalbėti sutuoktinio meilės kalba.
Emocinis pasaulis
Seniai žinoma, kad kiekvieno žmogaus unikalus emocinis pasaulis susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Kai kurie išsiugdo žemą savigarbos jausmą, o kiti turi sveiką savigarbą. Kai kurie vaikai patiria emocinio nesaugumo jausmą, o kiti auga jausdamiesi saugūs.
Vaikams, kurie jaučiasi mylimi tėvų ir bendraamžių, susiformuos tokia pagrindinė emocinė meilės kalba, kurios pamatas − psichologinė asmenybės sankloda ir tai, kaip jiems svarbūs žmonės išreikšdavo meilę. Jie supras ir kalbės atitinkama meilės kalba. Vėliau išmoks kitą meilės kalbą, bet kalbėti jiems visada bus patogiausia pagrindine.
Vaikai, kurie nesijaučia mylimi tėvų ir bendraamžių, taip pat išmoks pagrindinę meilės kalbą. Tačiau ji bus šiek tiek nebrandi, panašiai kaip kai kurie vaikai sunkiau išmoksta gramatiką ir turi skurdų žodyną. Ne per geriausi gebėjimai mokytis nereiškia, kad šie vaikai nesugeba bendrauti. Tik jie turės čia padirbėti daug uoliau nei tie, kurių asmenybės buvo formuojamos pagal pozityvesnį modelį.
Be to, vaikai, kurie būdami maži patyrė nepakankamai emocinės meilės, vėliau gali jaustis mylimi ir mylėti kitus, tik jie turės prie to paplušėti daugiau nei tie, kurie augo sveikoje meilės aplinkoje.
Problema ir sprendimas
Retai vyras ir žmona kalba ta pačia pagrindine emocine meilės kalba. Mums lengviausia bendrauti savo meilės kalba, todėl sutrinkame, kai sutuoktinis jos nesupranta. Mes jam rodome savo meilę, bet tai jo nepasiekia, nes kalbame su juo kalba, kuri jam yra kaip užsienio, svetima.
Čia ir slypi pagrindinė problema, kuriai straipsnių cikle pasiūlysime sprendimą − išmokti penkias pagrindines meilės kalbas ir tokiu būdu pagerinti santykius.
Aš tikiu, kad kai nustatysite ir išmoksite savo žmonos ar vyro meilės kalbą, tada ir rasite raktą į patvarią, meilės kupiną santuoką. Meilė neturi išgaruoti po vestuvių, bet kad taip neatsitiktų, daugelis turėsime įdėti pastangų ir išmokti dar vieną meilės kalbą. Prie darbo!
Kitoje straipsnių ciklo dalyje aptarsime pirmąją meilės kalbą − palaikymo žodžius.
Vitalija Čižauskaitė
