Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paspirtukininkams gresia baudos, primena policijos pareigūnai, bet medikams jie kelią šiurpą, mat dažniausiai tokios kelionės baigiasi ligoninės priimamajame.
Kai kurie pasivažinėjimai kainuoja labai skaudžiai, be to, tenka nemažai išleisti gydantis patirtas traumas, pavyzdžiui, lūžusius kaulus ar bandant atgauti estetišką šypsenos vaizdą.
Medikai ir viešojoje erdvėje nevengia per dantį patraukti neatsakingus paspirtukų vairuotojus. Štai pseudonimu Ciniškas chirurgas prisistatantis medikas dar 2021 m. rugsėjį rašė:
„Mane visada stipriai pradeda kratyti šaltkrėtis, kai matau e.paspirtukininkus. Ne, ne visus, nesu toks jautrus, bet tas „ekonominės klasės cirkas“, kai šeimyna nusiperka vieną paspirtuką, o pinigų šalmui jau neužtenka, mane veikia tikrai stipriai. Pradžioje matai tuo vienu šeimyniniu paspirtuku šaligatviu lekiančius tėvus su vaikais ir visi du-trys be šalmų. Vėliau juos matai prijomnike. Dažnai tokių kaskadininkų paklausiu, ką dabar turėčiau daryti su tais dantimis, kuriuos atsinešė saujoje ar pieno buteliuke.“
Apie tai, kad žmonės nukenčia važinėdami paspirtukais, naujienų portalui tv3.lt yra pasakojęs žinomas šalies plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Rytis Rimdeika.
„Kaip ir nemažai visokių traumų – sportuojant, slidinėjant: žmonės važinėja paspirtukais, verčiasi su jais nuo mažiausios kliūties, be jokių apsaugų važinėja su keturračiais, kurie yra gana galingi. Tad technologiniam išsivystymui gerėjant, tai kartais yra pavojinga žmonėms”, – interviu pasakojo jis.
Medikai pataria vieningai: šalmas ir kitos apsaugos gali iš esmės sumažinti patiriamą fizinę žalą avarijos atveju, o kartais ir visai jos išvengti. Vis tik, ar yra būdų save apsaugoti papildomai? Galiausiai, ne visus įvykius galima numatyti net ir važinėjant itin atsargiai.
Ekspertai pataria, kad vienas būdų saugotis papildomai yra apsidrausti sveikatą ir turtą, nes patekus į eismo įvykį tikėtina ir papildoma finansinė žala dėl patirtų sužalojimų ir prarastų pajamų ar turto.
Pavyzdžiui, BTA draudimo bendrovės duomenys rodo, kad nuo 2019 m. draudiminių įvykių, į kuriuos būtų patekę važiavusieji paspirtukais, kasmet daugėja. Nuo 2019 m. iki 2022 m. jų kiekis išaugo tris kartus. Žala, kurią patiria gyventojai, skaičiuojama šimtais ir tūkstančiais eurų, pavyzdžiui, viena draudimo išmoka dėl važiuojant paspirtuku patirtų sužalojimų yra siekusi ir 3 330 eurų. Tuomet asmeniui pasivažinėjimas baigėsi abiejų rankų lūžiais, skilusiu žandikauliu, skruostikauliu bei akiduobe.
„Važinėdami paspirtukais žmonės bando apvažiuoti kliūtis kelyje, nesėkmingai užvažiuoja ant nelygios plytelės ir krenta tiek nuo el. paspirtukų, tiek nuo paprastų. Vaikai dažniau krenta nuo paprastų, neatlaiko pusiausvyros, nedėvi apsaugų. Dažniausios traumos – galūnių (stipinkaulio, žastikaulio) lūžiai, riešo ar čiurnos traumos. Neretai paspirtukininkai verčiasi per paspirtuko priekį, todėl susižaloja veidą – nusibrozdina arba prasikerta jo dalį, blogiausiu atveju susilaužo veido kaulus – nosį, dantis, skyla kaukolė. Dantys dažniau prarandami važiuojant el. paspirtukais, nes yra išvystomas visai kitas greitis. Esame fiksavę atvejį, kuomet važiuojantį paspirtuku kliudė automobilis, vaikui skilo kaukolė“, – itin skaudžias traumas vardija BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Būtina dėvėti apsaugas ir laikytis Kelių eismo taisyklių
Lietuvos kelių policijos tarnyba įspėja, kad visi asmenys, kurie vairuoja transporto priemonę kuri yra sulyginama su dviračiu, privalo laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų.
Be to, vairuotojai, vairuojantys elektrinį paspirtuką iki 18 metų, privalo dėvėti šalmą ir šviesą atspindinčią liemenę. Nors suaugusiems šalmas ir nėra privalomas, tačiau traumų statistika iškalbinga – traumų kasmet tik daugėja.
Be to, retas vairuotojas žino, kad dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir pan., galima važiuoti tik dviračių takais, pėsčiųjų takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Taip pat, vertėtų nepamiršti, kad paspirtukininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis – privaloma nulipti nuo transporto priemonės ir ją persivesti.
A. Žilėnas sako, kad dažnai nelaimes sukelia neatsargus važiavimas ar Kelių eismo taisyklių nepaisymas.
„Kol kas dažniausiai šios transporto priemonės vairuotojai ją laiko ne susisiekimo, bet pramogos priemone, todėl apie koncentraciją, atsargos priemones dažnai užmiršta. Nerekomenduojame ant paspirtuko važiuoti daugiau nei vienam, spirtis apsvaigus nuo alkoholio, prisiminti, kad paspirtukas yra transporto priemonė (ypač elektrinis) ir koncentracija, važiuojant juo, turi būti tokia pat, kaip ir valdant automobilį, – teigia jis. – Patyrus traumą, draudimo išmoka yra skirta užtikrinti asmens kokybišką gydymą ar gydymui reikalingų priemonių įsigijimą, o pasveikus ir prireikus – reabilitaciją.“
