Pokalbio metu Asta papasakojo, kad ji savo kūryboje naudoja „Papier-mâché“ techniką, kurios metu popierių sumaišo su kitomis natūraliomis medžiagomis ir iš šios masės kuria dėmesio vertus dirbinius.
Moteris tikino, kad su šia kūrybos technika daugelis yra susidūrę dažniau negu mano. Asta tikino, kad toks meninis žanras kai kuriems pažįstamas dar iš vaikystės.
„Turbūt visi mes esame girdėję ir darželyje ar mokykloje susidūrę su šia technika, kuomet Užgavėnėms gamindavome kaukes.
Ši technika, išvertus iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą, reiškia „kramtytą popierių“. Jis plėšomas skiautelėmis ir klijuojamas – tai vienas iš technikos panaudojimo būdų.
Visgi, kaip meno medžiaga, ji daugiau naudojama masės pavidalu, o iš jos kuriamas praktinis menas“, – paaiškino pašnekovė.
Mintis kilo per pandemiją
Šiuo metu Asta jau penktus metus iš perdirbto popieriaus kuria meno dirbinius. Ji kalbėjo, kad idėja pradėti savo kūryboje naudoti šį meno žanrą kilo pandemijos metu.
Ji pasakojo, kad prieš pat pandemiją išvyko gyventi į Vokietiją, tad naujos gyvenamosios vietos pasirinkimas ir pasaulinio masto ribojimai tapo galimybe papildyti savo gyvenimą naujomis idėjomis.
„Kūrybine prasme atsirado didelių apribojimų atvykus į naują šalį. Nors turėjau pakankamai kūrybinių priemonių, iki tol mano pagrindinis kūrybinis žanras buvo tapyba, bet įkvėpimas buvo prislopintas.
Tuomet aš ilgą laiką praleidau miške, užsimezgė ypatingas ryšys su medžiais, kas sugrąžino į vaikystės patirtis.
Vaikystėje aš turėjau artimą ryšį su gamta, ypatingai su medžiais, buvau juos sužmoginusi“, – tikino moteris.
Tad vaikystės prisiminimai ir dažnesnis buvimas gamtoje privertė moterį intensyviau pajusti gamtos jėgą, kismą bei „transformuojančią energiją“.
Būtent tuo metu Asta pradėjo ne tapyti, o kurti plastinį meną. „Norėjosi pabandyti kurti kažką 3D formate, o tada ėmiau domėtis, kokia medžiaga galėtų būti tinkama tokiai kūrybai, kai negali taip paprastai nueiti ir įsigyti priemonių.
Tada aš prisiminiau tą techniką iš vaikystės, pamaniau, kad tai būtų puiki galimybė medžiams sutverti pomirtinį gyvenimą, mat popieriaus pradinė forma – medis“, – sąsajomis dalijosi menininkė.
Nuo vazų iki baldų
Pažvelgus į menininkės kūrybinių darbų aplanką galima pamatyti ne vieną jos rankomis gamintą darbą, į pagalbą pasitelkiant „Papier-mâché“ techniką.
Moteris atviravo, kad iš pradžių ji su šia technika tik eksperimentavo, mėgino pagaminti įvairias talpas, tačiau dabar jos kuriamų darbų spektras – platus.
„Dabar mano kūrybinis spektras apima labai plačias sferas. Kuriu nuo vazų, namų dekoro talpų iki šviestuvų, meninių skulptūrų, papuošalų“, – apie darbus kalbėjo ji.
Taip pat Asta šiuo metu svarsto apie galimybę į pagalbą pasitelkiant naudojamą techniką sukurti baldų dizainus.
Pasak jos, dėl šios naujovės vertėtų pasidomėti daugiau, paieškoti praktiškų sprendimų, tačiau tai galėtų tapti puikia alternatyva tiems, kurie svarsto apie praktiškus, tačiau unikalius baldus.
„Taip pat šiuo metu generuoju mintį ir ieškau techninių sprendimų, kaip su šia sukurti tam tikrų baldų dizainą ir kaip rasti būdus, kad tai taptų praktiškais ir funkcionaliais objektais, tarnaujančiais namų kūrime.
Manau, kad jie būtų išskirtiniai, praktiški. Šie objektai yra be galo patvarūs, lengvi, jie nedūžta bei sukuria keramikos įspūdį“, – idėjomis dalijosi menininkė.
Technika stebina ne vieną
Prakalbus apie tai, kokios būna žiūrovų reakcijos į šiuos dirbinius, Asta šypsosi – ne vienam iš jų kyla sunkumų atspėjant, iš ko pagaminti jos dirbiniai.
Moteris pasakojo, kad dažniausiai žmonės mano, jog tai – keramika, tačiau jiems įspūdį palieka dirbinių lengvumas.
„Retas kuris atskiria, kas tai per technika. Dažniausiai galvoja, kad keramika. Mano papuošalai masyvūs ir išskirtiniai, dėl to visi nustemba, kad jie labai gražūs, bet lengvi.
Aš dažnai nesakau, kokia tai technika, bet siūlau išbandyti dirbinius, jeigu tai papuošalai. Pirmoji reakcija būna nuostaba ir tada, žinoma, tai sužadina smalsumą ir žingeidumą žmonėse“, – apie reakcijas pasakojo ji.
Paklausta, kokia žinutė užkoduota „Papier-mâché“ technika pagamintuose dirbiniuose, Asta išlaikė paslaptį.
Ji tikino, kad jai, kaip ir bet kuriam kitam menininkui, smalsiau yra klausytis žiūrovų interpretacijų. Anot jos, kiekvienas meno kūrinius interpretuoja kitaip.
„Žinote, turbūt daugelis menininkų, ir aš tame tarpe, retai galvojame apie žinutę. Meninės vizijos ateina spontaniškai, procese esu susitelkusi į gamybą, į jausmą, dėl to žinučių neracionalizuoju.
Man svarbiau, kaip žmonės patys interpretuoja, supranta, įsijaučia į mano kūrybą. Man smalsu, kaip jie ją vertina“, – sakė ji.
Visgi, pokalbio pabaigoje Asta pridūrė, jog kadangi ji pati vertina gamtą ir aplinką tausojantį gyvenimo būdą – tai atsispindi ir kūryboje.
„Tvarumo estetika yra neatsiejama nuo mano gyvenimo būdo, ji leidžia nustebinti save ir aplinkinius“, – baigė pokalbį pašnekovė.
