Tiems, kurie netiki tikra meile, tikriausiai bus siurprizas tai, ką žino bet kuris „greitosios“ gydytojas, – beveik pusė savižudybių įvyksta dėl nelaimingos meilės.
Meilė tampa ekstremalia situacija, kai užgniaužia sugebėjimą mąstyti analitiškai ir kritiškai vertinti save bei kitus. Tipiškas įsimylėjusio žmogaus elgesys pasireiškia į priepuolius panašiais aistros ir melancholijos proveržiais. Jie ypatingai charakteringi periodui, kai įsimylėjėliai vienas kitam dar neprisipažino arba viena iš pusių nesuteikė vilties simpatijoms.
Jeigu manote, jog artumą pasiekti realu, prisiverskite nebesielgti spontaniškai – tai visiškai nepadeda net kur kas paprastesnėse situacijose. Savo jausmus vertinkite kaip užduotį, kurią reikia atlikti.
Tai yra, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, reikia sudaryti programą, pagal kurią jūs veiksite, ir nustatyti požymius, pagal kuriuos spręsite apie rezultatus. Labai svarbu ir suformuluoti tikslą – ką turite galvoje sakydama „pasiekti artumo“: neiškėlus užduoties dažniausiai griebiamasi netikslių veiksmų.
Psichologai siūlo keletą variantų, kaip išspręsti meilės be atsako problemą.
1. Net ir sulaukusi simpatijų, išlaikykite „tinkamą atstumą“. Ypatingai pavojinga (ir kenksminga pačiai meilei) stengtis viską be išimties pasidalinti: svajones, laisvalaikį, pinigus, darbą, slapčiausius norus ir užsidaryti poroje. Kiekvienas turi turėti savo bendravimo ratą. „Karštai įsimylėjusios poros užsisklendžia, – sako Šantal de Mustje. – Bet tai pavojinga, nes savo meilę reikia pamaitinti, o ne maitintis ja.“
Jeigu jums nepavyko išvengti susikoncentravimo ties vienu jausmu, pasinaudokite priemone, kurią Ovidijus rekomenduoja poemoje „Vaistai nuo meilės“, – išžarstykite laužą. Priverskite psichiką užsiimti kitomis problemomis. Daug stiprių žmonių griebdavosi darbo, kad išsigelbėtų nuo širdies skausmo. Bet to maža: reikia susirasti ir naują žmonių ratą, ir užsiėmimą (vairavimo kursai, skraidyklių sportas arba joga – visai nesvarbu), ir apgalvoti savo atostogas ir laisvadienius, kad nereikėtų sėdėti be veiklos. Užsiimkite kieno nors problemomis, padėkite artimiesiems. Tokiu būdu išžarsčiusi laužo nuodėgulius, greitu metu pajusi, kad jie jau gęsta.
2. Sielos gyvenimą reikia keisti keičiant kūno gyvenimą. Ši stipri ir greitai veikianti priemonė ypatingai svarbi pirmosiomis dienomis po išsiskyrimo. Didelis fizinis krūvis sumažina bet kokį stresą – tai cheminė reakcija: iš organizmo su prakaitu išsiskiria adrenalinas (liūdesio ir beviltiškumo jausmas) ir noradrenalinas (įtūžio ir priešiškumo jausmas). Taip pat naudingas masažas, vonia, apsiliejimai šaltu vandeniu, jūros ir oro vonios. Daugiau judėjimo ir minutė atsipalaidavimo. Naudinga pakeisti racioną. Atsisakykite aštraus, riebaus, saldaus maisto, bet kokio alkoholio, laikykitės vegetariškos dietos. Dar daugiau vilčių teikia griežtas badavimas, kuris sulėtina medžiagų apykaitos procesus ir sumažina įtampą.
3. Vienas iš Deilo Karnegio metodų suformuluotas taip: „Jeigu jums teliko citrina, pagaminkite iš jos limonadą“. Meilės energija gali būti nukreipta ne griovimui, o kūrimui. Istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai atstumtas įsimylėjėlis gelbėdamasis darbu galų gale nugalėdavo savo išgyvenimus ir pamiršdavo žmogų, kuris juos sukėlė. Prancūzų kompozitorius Hektoras Berliozas keletą metų bandė pelnyti airių aktorės Henrietos Smitson meilę ir galiausiai savo jausmų jėgą nukreipė genialios „Fantastinės simfonijos“ rašymui.
Vienoje dalyje Berliozas jį atstūmusią moterį pavaizdavo kaip sąskrydžiui vadovaujančią raganą. Biografai liudija, kad baigęs simfoniją kompozitorius staiga pajuto, kad išsivadavo nuo kankinančios meilės be atsako.
4. Reikia sulaužyti savo stabus. Visuomet mylime ir žmogų, ir idealą, kurį susikuriame pagal jo pavyzdį. Pasinaudodamas šia meilės savybe Lope de Vega komedijoje „Šuo ant šieno“ siūlo: „Norite, duosiu patarimą? Esu tikras, kad jis padės. Prisiminkite trūkumus, o ne privalumus. Pasistenkite prisiminti jo ydas – pačias bjauriausias!“.
Garsus prancūzų psichologas Žanas Piaše vieną iš savo pacienčių pagydė privertęs ją pirmiausia sudeginti visus mylimojo laiškus ir fotografijas, o paskui hipnozės seanso metu, prieš ją pastatęs vieną specialiai paliktą nuotrauką, prisiminti net menkiausius jo trūkumus. Psichologas sumaniai pabrėžė ir išryškino šiuos trūkumus, kol pagal nuotrauką sukūrė didelio plėšraus paukščio atvaizdą. Tuomet pati moteris panorėjo kuo greičiau atsikratyti šio paveikslo ir visam laikui užmiršti mylėtą veidą.
5. Susikaupusį pyktį reikia išlieti, todėl neužsisklęskite savyje. Viską galite papasakoti artimam žmogui prašydama patarimo, prisidengdama svetimu vardu arba atvirai kalbėdama apie savo bėdą – visa tai neturi reikšmės. Psichologai tai vadina „emocijų sureguliavimu“.
Vienas iš tradicinių psichoterapijos metodų – raštu fiksuoti savo problemas ir su tuo susijusias idėjas. Šis stiprus vaistas, kuris padeda netgi sergantiesiems psichinėmis ligomis, gali išgelbėti ir jus: nepagailėkite laiko rašyti dienoraštį. Ypatingai gerai, jeigu be savo išgyvenimų sugebėsite raštu išanalizuoti situaciją ir galimas išeitis.
6. Vieną iš universalių metodų pateikia ir liaudies patarlė: „Gydykis tuo, nuo ko susirgai“. Jeigu jums pasiseks vieną meilę be atsako pakeisti kita – abipuse, – tuomet problema praktiškai išsispręs arba bus ne tokia skaudi. Žinoma, naujame žmoguje galite visko ir nerasti, todėl pakaitalas bus dalinis: vienu atveju tai seksas, kitu – pagarba, trečiu – švelnumas ir supratimas ir t.t. Aišku, geriausia visa tai rasti viename mylimajame, bet dabar mes kalbame apie ekstremalią situaciją, apie tai, kaip išsigelbėti. Taigi idealių variantų neieškome.
7. Jeigu turite galimybę, būtina kreiptis į specialistą – psichologą, psichoterapeutą, konsultantą šeimos problemų klausimais: kovoti su sielos katastrofa reikia profesionaliai ir individualiai. Yra beveik 20 savisaugos metodų, kuriais ir pats žmogus gali pasinaudoti.
Be tų, kuriuos jau paminėjome, pridėsime dar tris:
• „Lapė ir vynuogės“ – Ezopo pasakėčioje lapė atsikrato psichologinės įtampos, kylančios todėl, kad negali gauti vynuogės, svarstydama: ji įtikina save, kad vynuogė dar žalia ir jai nelabai jos norisi;
• „Būna ir blogiau“ – pažiūrėkite į kitų žmonių nelaimes, tai mus dažniausiai įtikina, kad mūsų problemos tėra juokai;
• „Nepakeliamų sąlygų sukūrimas“ – sename anekdote protingas žmogus atsakydamas į kaimyno skundus, kad jam negera, pasiūlė nusipirkti ožį: kai po kurio laiko tas vėl pasiskundė, jog pasidarė dar blogiau, išminčius patarė parduoti ožį ir taip palengvinti sau gyvenimą.
Gelbstintis nuo meilės be atsako, reikia saugotis pačių pavojingiausių klaidų:
Nelaukite tos minutės, kai sėdėsite nejudėdama ir žiūrėsite į vieną tašką, – maksimaliai užimkite save; venkite vienatvės – eikite į svečius (bet tik pas tuos žmones, kurie jūsų neerzina);
Nesitikėkite, kad jis sugrįš, jokiu būdu nebandykite pradėti viską iš naujo;
Nesusitikinėkite su tuo, dėl kurio kenčiate: sprendimas turi būti galutinis;
Nepasiduokite pagundai atkeršyti arba sukrėsti tą žmogų.
Meilė be atsako gali tapti ne tik tragedijos ir savižudybės priežastimi. Gyvenimas pateikia kur kas baisesnių pavyzdžių. Štai 1992m. Šarjo mieste (Kostromskojos sritis) atstumtas įsimylėjėlis merginai prie durų paliko „Tet-a-tet“ kvepalų dėžutę, kurioje buvo sprogstamųjų medžiagų su siuvimo adatomis. Po sprogimo merginos mama buvo išvežta į ligoninę, o jaunuolis – į teismą.
Kad neprieitumėte iki tokių kraštutinumų, geriausia išbandyti vieno iš pačių seniausių receptų veikimą: Kad sunaikintumėte prisirišimą prie nepasiekiamo žmogaus, stiklinėje vandens reikia nugramzdinti iki raudonumo įkaitintos geležies gabaliuką, paskui taip, kad kvėpavimas virpintų vandenį, vandeniui ištarti tokius žodžius: „Mergaite vardu X., tegul tavyje užgęsta aistra žmogui Y. taip, kaip geležis atšalo vandenyje“. Pakartokite tai penkis kartus ir greitai išgerkite vandenį. Užkeikti reikia antradienį esant delčiai.
