Į neištikimybę net ir mūsų šiuolaikiškoje, kosmopolitiškoje visuomenėje reaguojama labai skirtingai. Vieniems tai pasipiktinimą ir kitas blogas asociacijas sukelianti sąvoka, kiti – saldžiai nusišypso, lyg mastytų apie uždraustą (o gal jau kažkada sėkmingai ragautą), todėl trokštamą, vaisių…
Pribloškianti neištikimybės statistika
Į klausimą, kas yra tikroji neištikimybė, atsakyti nėra lengva. Neištikimybė sutuoktiniui, neištikimybė nesusituokus (vis dar yra manačių, kad tai mažesnis „nusikaltimas“), dvasinė ar fizinė neištikimybė – kalba sukasi apie tą patį faktą, tik pateikiamą skirtingoje šviesoje…
Neištikimybės statistika susituokusioms poroms negailestinga: net 70-90 procentų apklaustųjų vyrų, teigia buvę (ar siekę būti) neištikimi savo partnerėms. Moterys šiuo atžvilgiu yra kur kas „sąžiningesnės“, nes, pagal apklausos duomenis, neištikimos sutuoktiniui yra buvusios yra apie 40-50 procentų apklaustųjų.
Kaip pagrindinę savo „sukimo į kairę“ priežastį, respondentai vyrai dažnai nurodo seksualinių poreikių nesutapimą poroje ir naujų patirčių siekimą. Įdomu tai, kad šiuos stipriosios lyties argumentus moterys tarsi paremia, kaip pagrindines neištikimybės priežastis nurodydamos šeimynines krizes, romantikos stoką ir pan. Dvasinė neištikimybė: nuteisti ar išteisinti?
Be fizinės neištikimybės, egzistuoja ir dvasinė. Psichologai tai apibūdina kaip dviejų žmonių ryšį, kuris remiasi abipusiu artimu dvasiniu bendravimu, tačiau tokio bendravimo metu nėra realizuojamas sekso poreikis.
Atrodytų, viskas gana paprasta: jei tarp žmonių nėra jokio sekso, tai kur čia slypi neištikimybė? Tačiau artimas dvasinis partnerio bendravimas su priešinga lytimi sukelia pavydo, nesaugumo, dvasinio diskomforto jausmus „apgaudinėjamam“ partneriui.
Mintis, kad artimas žmogus savo paslaptimis, norais ar lūkesčiais pasidalija su kažkuo kitu, skatina pasąmonėje nepilnavertiškumo ir savigraužos emocijas. Dvasinė neištikimybė, kitaip negu fizinė, gali trukti gana ilgai ir būti pagrindine nesutarimų poroje priežastimi, tačiau ir čia daug kas priklauso nuo žmonių bendravimo ir tarpusavio supratimo bei tolerancijos… Ar tikrai neištikimybės faktas linkęs kartotis?
Išminčiai yra pasakę, kad nereikia bristi į tą pačią upę du kartus. Kad ir kokia vertinga būtų ši mintis, čia vėl ima viršų statistika: 2/3 respondentų pripažinusių neištikimybės faktą, nurodė jį kaip nevienkartinį.
Žinia apie vieno iš partnerių „suklupimą“ poroje sukelia tam tikrą stresinę situaciją. Daug kas priklauso ir nuo kito partnerio reakcijos į neištikimybę. Kad ir kaip bebūtų sunku atsiriboti nuo emocinių veiksnių, porai tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Svarbu, kad tarp žmonių neliktų nepasitikėjimo vienas kitu ir graužiančios minties: „Jei kartą taip įvyko, gali nutikti vėl“.
Nereikėtų pamiršti, kad kartais mintis gali materializuotis, o nuolatinė įtampa, įtarinėjimas, pavydo jausmas tikrai nėra tai, ko reikia darniems santykiams. Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar pirmas „suklupimas“ ir liks tuo vieninteliu, viskas priklauso nuo daugybės gyvenimiškų aplnikybių, o labiausiai nuo paties žmogaus… Vienos nakties nuotykis – „už“ ir „prieš“
Neištikimybė gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė, kitaip tariant „vienos nakties nuotykis“ arba ilgą laiką trunkantis ryšys. Toks „vienos nakties“ nuotykis gali būti vertinamas dvejopai. Jis gali būti tiesiog išgyventa nauja patirtis, patenkintas smalsumas ir fantazija, ar net mažytė žarija, „pakurstanti“ santykius su nuolatiniu partneriu ar partnere.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: ar tikrai nutikęs „vieną naktį“ jis ir liks tik vienos nakties nuotykiu, ir kas, jeigu tai atneš santykių krizę poroje… Apie vienos nakties nuotykius dažnai pasakojamos pikantiškos istorijos, tačiau kur kas rečiau atvirai kalbama apie tai, ką tai davė santykiams su antrąja puse. Nors „vienos nakties“ nuotykis gali atrodyti tikrai puikus obuolys kasdienybės vaisių pintinėje, niekas nežino ar jo vidus toks pat puikus kaip išorė ir ar paragavus nesinorės spjauti…
Prisipažinti ar nutylėti
Ar prisipažinti partneriui apie neištikimybę? – šis klausimas neduoda ramybės ne vienam, turinčiam, ką prisipažinti… Tie, kurie nėra linkę kelti vėjo savo miegamajame, vadovaujasi principu: „Nežino ir širdies neskauda“. Deja, ne visada tai pasiteisina, nes įvairūs „darbeliai“ turi vieną blogą savybę – lindimą į dienos šviesą. Mažų mažiausiai juokingas atrodo vyras, beteisinantis žmonai, kad tarp jo ir jos draugės nieko neįvyko, nors moterys apie šį „meilės trikampį“jau seniai tarpusavyje išsiaiškino.
Yra žmonių kategorija, kurie savo mažo „nusikaltimo“ niekaip neišgali nuslėpti – jiems patiems tai sunku išgyventi viduje, jaučia įtampą ir savigraužą. Tokie žmonės yra labiausiai linkę pripažinti savo „kaltę“ ir siekti kompromiso poros santykiuose.
Na, prisipažinti ar nutylėti, tegul nusprendžia kiekvienas pats, kuris „turi ką prisipažinti“… Svarbu, kad prisipažinimas ar nutylėjimas būtų optimaliausiais iš visų įmanomų problemos sprendimo būdų, nes tai sprendimas turintis įtakos abiems partneriams, kaip ir sprendimas keliauti į „kairę“…
Kiek bebūtų aptarinėjama neištikimybės tema, aišku viena – tai savotiška loterija. Visi nori laimėti aukso puodą, bet juk tenka išpirkti ir nelaimingus bilietus… O lošti ar nelošti, kiekvienas renkasi pats…
