Yra keletas labai svarbių priežasčių, dėl kurių PSO paragino imtis dar vienos nepaprastosios padėties, tačiau nesitikime, kad pasikartos tokia pat situacija, kaip pirmaisiais 2020 m. mėnesiais. Portalas „IFL Science“ pateikia atsakymą, kodėl.
„B raupai“ ir COVID-19 yra skirtingų tipų virusai
Galbūt tai skamba akivaizdžiai, bet nuo to reikėtų pradėti. „B raupų“ ir COVID-19 sukėlėjas, priklauso dviem labai skirtingoms virusų šeimoms.
SARS-CoV-2 yra koronavirusas. Tai didelė virusų šeima, dažniausiai sukelianti tik lengvas į peršalimą panašias žmonių ligas, tačiau SARS-CoV-2 prisijungė prie kitų dviejų virusų, kurie gali sukelti daug rimtesnes ligas: SARS-CoV, pirminis SARS virusas, ir MERS-CoV, sukeliantis Artimųjų Rytų respiracinį sindromą, ARRS (angl. Middle East Respiratory Syndrome, MERS).
SARS-CoV-2 yra apgaubtas virusas, turintis vienos grandinės RNR genomą. Jis koduoja tik nedidelį skaičių baltymų, ir tik keturis, būtinus viruso struktūrai palaikyti. Vienas iš jų – baltymas „Spike“, kuris per pastaruosius kelerius metus liūdnai pagarsėjo kaip priemonė, kuria virusas patenka į mūsų ląsteles. Be to, smaigalio baltymas yra pagrindinis mRNA vakcinų, pakeitusių COVID-19 pandemijos eigą, taikinys.
Kita vertus, „b raupai“ yra raupų virusas. Jų vidinė struktūra gerokai skiriasi nuo koronavirusų: jų genomas yra ne RNR, o dvigrandė DNR, ir jie yra daug sudėtingesni. Jie taip pat turi išorinį apvalkalą, tačiau jame yra daug baltymų, dėl kurių jie gali patekti į daugelio tipų ląsteles.
COVID-19 nustebino pasaulį, tačiau žmonija turi daug daugiau patirties, susijusios su raupų virusais. Raupai tebėra vienintelė žmonių liga, kurią pavyko visiškai išnaikinti vakcinų dėka, tačiau anksčiau nuo jos kasmet mirdavo milijonai žmonių. Laimei, nė viena raupų atmaina, kurios dar nesame matę, neturi panašaus mirtingumo rodiklio.
„B raupai“ ir COVID-19 plinta skirtingai
Kaip ir galima tikėtis, šie du labai skirtingi virusų tipai taip pat plinta skirtingais būdais.
Su COVID-19 virusu susiduriame palyginti neilgai, todėl mūsų supratimas apie jo plitimą tobulėja, nes bandome išsiaiškinti, kaip geriausiai reaguoti į šią grėsmę.
Pandemijos pradžioje daugelis manė, kad užkrėsti paviršiai yra pagrindinis plitimo taškas, todėl daug dėmesio buvo skiriama rankų plovimui, valymui ir dezinfekavimui. Tokiais įsakymais, kaip „2 metrų atstumo taisyklė“, siekta apriboti užsikrėtimą per artimus kontaktus su infekuotais žmonėmis oro lašeliniu būdu.
Tuo metu kritikai manė, kad taip dėmesys buvo nukreiptas nuo oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų vaidmens, o diskusiją apsunkino nevienareikšmiška informacija apie tai, ką iš tikrųjų reiškia „oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos“. PSO tvirtai laikėsi nuomonės, kad didžiąją 2020 m. dalį COVID-19 plito ne oro lašeliniu būdu.
Dabar, praėjus beveik penkeriems metams, jau daug geriau žinome, kaip plinta COVID-19, ir žinome, kad jis gali išlikti ore ir būti perduodamas didesniais atstumais, nei daugelis manė iš pradžių. Dabar vėdinimas ir oro filtravimas laikomi svarbiais COVID-19 poveikio mažinimo strategijos elementais.
„B raupų“ atveju situacija yra daug paprastesnė. Liga plinta per artimą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, įskaitant lytinius santykius, ir kartais per užkrėstus daiktus ir paviršius. Asmuo gali užkrėsti kitus, kol visos jo raupų opos visiškai neužgyja, tačiau virusas kurį laiką gali išlikti ant paviršių, jei jie nėra dezinfekuojami.
Viena gera žinia yra ta, kad tiek „b raupai“, tiek COVID-19 virusai, kadangi jie yra apvalkaliniai virusai, turėtų būti jautrūs daugumai rankų dezinfekavimo priemonių, jei nėra muilo ir vandens.
„B raupai“ ir COVID-19 sukelia labai skirtingas ligas
„B raupai“ ir COVID-19 yra labai skirtingos ligos, pasižyminčios skirtingais rizikos profiliais, todėl svarbu, kad sveikatos priežiūros institucijos tinkamai reaguotų į kiekvieną iš jų.
Mokslininkai kasdien vis daugiau sužino apie tai, ką COVID-19 virusas daro patekęs į organizmą. Žinome, kad gali būti pažeistos įvairios organų sistemos, o tai padeda paaiškinti didelę simptomų įvairovę. Žinoma, ne visiems, susidūrusiems su virusu, pasireiškia kokie nors simptomai, o tyrimai padėjo išsiaiškinti, kaip tam tikrų žmonių imuninė sistema geriau su juo kovoja. Be to, yra ir ilgasis COVID-19, kai žmonėms net po palyginti lengvos pradinės infekcijos išsivysto ilgalaikės sveikatos problemos.
Dar yra labai daug neatsakytų klausimų, ir dar ne vienerius metus sulauksime naujų tyrimų rezultatų.
„B raupų“ virusas egzistuoja ilgiau, todėl geriau suprantame, kaip jis veikia. Virusas į organizmą gali patekti per burną, nosį arba per odos įtrūkimus. Ši patekimo į organizmą vieta vadinama inokuliacijos vieta, kurioje virusas pradeda daugintis ir tik tada išplinta į limfmazgius. Per limfinę sistemą jis patenka į kitus organus per inkubacinį laikotarpį, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki 21 dienos.
Pradiniai simptomai paprastai būna karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas – gana nespecifiniai ir sunkiai apibūdinami kaip „b raupai“. Tai trunka porą dienų, kol atsiranda raupams būdingi bėrimai – pažeidimai, kurie gali pažeisti bet kurią odos vietą, taip pat burnos ir gerklės vidų. Pūslelės gali niežėti arba būti skausmingos ir gali išlikti iki keturių savaičių.
Abiejų ligų sunkesnių atvejų gydymas gali apimti antivirusinių vaistų vartojimą ir hospitalizavimą, tačiau daugumai žmonių daugiausia dėmesio skiriama ligos simptomų malšinimui, kol liga progresuoja.
Nėra abejonių, kad vakcinų atsiradimas pakeitė viską, kas susiję su COVID-19. Jos visiškai neužkerta kelio žmogui užsikrėsti virusu – nors šiuo požiūriu jos suteikia pakankamą apsaugą, – tačiau jos labai pakeitė situaciją, kai kalbama apie sunkias ligas ir mirtį.
Šiuo metu yra patvirtintos ir dvi vakcinos nuo „b raupų“, o valdžios institucijos stengiasi, kad į labiausiai nukentėjusius regionus patektų daugiau vakcinos dozių. Taip pat labai svarbu visuomenės sveikatos pranešimai, kuriuose paaiškinama, kam gresia pavojus ir kaip asmenys gali gauti vakciną.
Ar gresia nauja pandemija?
Iš esmės, tarp paprastųjų raupų ir COVID-19 yra nedaug panašumų.
PSO Europos regiono direktorius Dr. Hansas Kluge‘as neseniai spaudos konferencijoje patvirtino, kad šį kartą turime daug priemonių, kurių reikia „b raupų“ plitimui sustabdyti, nes ką tik patyrėme protrūkį, nuo 2022 m. paveikusį dešimtis šalių, nors ir su mažiau mirtina viruso atmaina.
„Prieš dvejus metus „b raupus“ Europoje suvaldėme dėl tiesioginio bendradarbiavimo su labiausiai paveiktomis vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, bendruomenėmis, – sakė daktaras H. Kluge‘as, kaip pranešė BBC. – Mes galime ir privalome kovoti su „b raupais“ kartu – visuose regionuose ir žemynuose“.
Tačiau Dr. Kluge‘as klausė: „Ar nuspręsime įdiegti sistemas, kad galėtume kontroliuoti ir likviduoti „b raupus“ visame pasaulyje, ar vėl įsisuksime į panikos, o paskui aplaidumo ciklą?“
„B raupai“ nėra COVID-19, tačiau tai nereiškia, kad galime ar turėtume ignoruoti COVID-19 pandemijos metu gautas pamokas, kurių išmokome kovodami su naujausia grėsme pasaulio visuomenės sveikatai.
