Tipiškas vyro vaizdinys žiniasklaidoje – atletiškas, vadovaujantis, vairuojantis prabangų automobilį. Moterys dažniau rodomos vyrų užnugaryje. Taip yra Vokietijoje. O pas mus?
Kalboje dominuoja vyriška lytis
Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorės, Europos lyčių lygybės instituto ekspertės prof. Virginijos Šidlauskienės paskaitos apie vyro ir moters vaizdinį žiniasklaidoje pagrindas – tyrimas, atliktas 2007 – 2008 metais. Pavyzdžiai – iš Vokietijos žiniasklaidos ir įmonių.
„Mano tikslas, kad nediskriminuotume, o bandytume naudoti teisingesnę leksiką, atsižvelgtume į pavyzdžius ir įsivertintumėme patys save“, – sakė V. Šidlauskienė.
Profesorė atkreipia dėmesį, jog lietuvių bendrinėje kalboje dominuojanti giminė yra vyriška: direktorius, dėstytojas, studentas. Taip moterys tampa tarsi nematomos.
Pasak V. Šidlauskienės, nuolat kalboje dominuojantys žodžiai „jis“, „žmogus“ formuoja nuostatą, kad dėmesio centre – vyras. Ji pataria tekstuose minėti ne tik apibendrintą pavadinimą, bet kartais išskirti abi lytis.
Moterys – seksualios ir netechniškos
Moterys ypač nepastebimos technologijų, matematikos, inžinerijos srityse. „Pavyzdžiui, mašinos ir įrankiai dažniausiai rodomi su vyro vaizdu. Prie buities įrangos – indaplovės, skalbyklės, dulkių siurblio dažniausiai matysime moterį“, – vokiečių stereotipus vardijo V. Šidlauskienė.
Tyrime pastebėta, jog vyraujančiose fotografijose vyrai tipiškai vaizduojami sportiški, atletiški ir demonstruojantys rizikingą elgesį.
Anot V. Šidlauskienės, moterys nebedėvi korsetų, bet korsetai užmaskuoti mintyse: svarbiausia – išvaizda. Moterys turi būti seksualios ir prieinamos. Jos dažniausia traktuojamos kaip patraukiančios akis, skirtos apžiūrėti ir atkreipti dėmesį.
Kaip vieną pavyzdžių profesorė pateikė kasmetinę Ženevos automobilių parodą. Prie naujausių automobilių modelių ekspozicijoje stovi ir dailios merginos, išsirietusios tam tikromis pozomis.
Vyrai – pirmame plane
Tarp Vokietijos žiniasklaidoje ryškių stereotipų – tipiškai vyrai vaizduojami kompozicijos centre, vadovai, išreiškiantys savo požiūrį, duodantys interviu. Fotografuojami komandoje, ekspertai, dirbantys su sudėtinga įranga, kostiumuoti ar su specialia apranga, laboratorijose – apsupti moterų būrio.
Moterys dažniausiai – antrame plane, iliustracijų fone, vyrų užnugaryje, metus pirmą žvilgsnį nepastebimos. Rečiau vaizduojamos kaip profesionalės, kvalifikuotos specialistės, vadovaujančios. Jos pristatomos kaip aptarnaujantis personalas – sekretorės, padėjėjos, referentės ir kita.
Rekomenduoja siekti lygiavertiškumo
Profesorė V. Šidlauskienė pabrėžia stereotipinę vaizdavimo asimetriją: vyrai – aktyvūs, moterys – pasyvios. Leidinių viršeliuose moterys vaizduojamos rašant apie palankią aplinką, darną, tvarumą, o vyrai – pristatant stambų verslą, valdžią, įtaką ir veiklumą.
Ekspertės nuomone, reikia siekti lygiavertiškumo. Darbo skelbimuose ir darbo pobūdžio aprašuose reikėtų siekti lyčių lygybės, pavyzdžiui, rašyti „įdarbinama(s) sekretorius ar sekretorė“.
„Svarbu parodyti, kad ir moterys vadovauja, sportuoja, dirba su technika. Neprodukuoti banalių „vargšės aukos“ frazių. Nevaizduokite moters ar vyro seksualumo nuvertinančiai, neakcentuokite moterų kūnų. Apie namų ūkį reikėtų klausti ne tik moterų, bet ir vyrų“, – patarė V. Šidlauskienė.
Simona PUŽAITĖ
