Ši žinia giliai sukrėtė katalikų bendruomenę, nes nors ir buvo žinoma, kad popiežius serga, vis tik šv. Velykų dieną jis paskutinį sykį, nepaisydamas gydytojų nurodymų, pasirodė Šventojo Petro aikštėje, kurioje trumpai palinkėjo visiems laimingų Velykų.
Ši netektis ir jos simboliškumas ypatingai palietė katalikų bendruomenę, o apie tokios svarbios netekties poveikį naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
„Pirmiausia, reikia pastebėti svarbų dalyką apie tai, kad mes visi gyvename krikščioniškoje civilizacijoje, nepriklausomai nuo to, ar esame katalikai, ar esame abejojantys, netikintys, siejame save su kitomis bažnyčiomis, šis įvykis daugiau ar mažiau paliečia 99 proc. lietuvių. Skirtumas tas, kad kai kuriuos lietuvius popiežiaus netektis paveikia stipriau“, – pradėjo pokalbį pašnekovas.
Skirtingi netekčių tipai
Iš pradžių G. Navaitis pradėjo pasakoti apie skirtingas netektis ir tai, kuo jos skiriasi. Pasak jo, netektis galima suskirstyti į tris grupes: artimojo, pažįstamo žmogaus ir garsaus žmogaus.
Prašnekus apie artimo netektį, jis tikino, kad šios netektys individą, kuris yra susijęs su mirusiuoju, yra jo šeimos narys, paveikia stipriausiai.
Vis tik tokia mirtis kur kas mažesnį poveikį padaro tam, kuris yra netektį patyrusiojo draugas ar bendradarbis.
„Kone kiekvienas iš mūsų gali remtis savo [artimojo netekties] patirtimi, nes turbūt retas kuris yra su tuo nesusidūręs. Vis tik sąvoka „artimas“ mums asocijuojasi su žmogumi iš tos pačios šeimos, ypač jei pažvelgsime į šeimą artimesne prasme.
Taip pat „artimas“ yra žmonos ar vyro pusbrolis, kuris kaip ir nėra branduolinės šeimos narys, bet vis tiek su mumis yra susijęs. Gal mes jo net nebuvome susitikę, bet mums artimas žmogus vyksta į jo laidotuves ir mes vykstame kartu.
„Artimas“ žmogus, toks, kaip „pusbrolis“ ar „pusseserė“ gali būti ir socialiniu požiūriu, pavyzdžiui, klasės draugas. Galbūt mes mokyklą baigėme prieš 30 metų, bet tai žmogus, su kuriuo buvo bendrauta ir jis yra mūsų pažįstamas“, – kelis skirtingus tipus išskyrė pašnekovas.
Taip pat G. Navaitis paaiškino, kad yra dar vienas, trečiasis tipas, apie kurį kalbamės šiandien. Pasak jo, į šį tipą patenka ir popiežius Pranciškus.
Jis pasakojo, kad nors tokios netektys yra kitokios, vis tik jos paliečia kiekvieną ir nori-nenori priverčia susimąstyti.
„Galiausiai, yra dar viena kategorija, t. y., gerbtini asmenys, pavyzdžiui, žymūs aktoriai, politikai. Dažnai mes net nesame su jais tiesiogiai bendravę, bet tas žmogus užima kažkokią vietą mūsų vidiniame pasaulyje, o dėl to tokio žmogaus mirtis lemia savo vidinio pasaulio dalies praradimą“, – tikino jis.
Stiprus garsių žmonių netekčių poveikis
Tęsdamas savo pasakojimą, G. Navaitis atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus mirties situaciją. Anot jo, tokios netektys, norime to ar ne, mus veikia.
Pasak jo, kiekvieno žmogaus pasaulyje tokios iškilios asmenybės, kaip popiežiaus, netektis turi tam tikrą svarbą. Šios netektys kiekvienam kelia egzistencinius klausimus.
„Popiežius, žinoma, užėmė tam tikrą vietą visų mūsų pasauliuose. Tai mus skatina nors truputėlį pagalvoti apie gyvenimo prasmę, kaip ir kitų, kurie yra mūsų vidiniame pasaulyje, išėjimas.
Turime pagalvoti apie savo vietą pasaulyje, savo santykį su amžinybe, ar tai yra visiškas išnykimas, ar perėjimas į kitokį būvį. Tos esminės egzistencinės mintys, egzistenciniai klausimai ne visada yra lengvi ir paprasti“, – pirmąjį aspektą išryškino jis.
Vis tik taip pat psichologas pasakojo, kad tokios netektys turi ir dar vieną savo veikimo principą. Anot jo, kalbant, pasakojant apie apie jas – emocijos yra užkrečiamos.
Visa tai susiję su tuo, kad apie popiežiaus veiklą ir darbus žinojo visi, skirtingai, nei apie mūsų „artimąjį“ ir jo vaidmenį visuomenėje.
„Visų mūsų gyvenime šis žmogus, popiežius, vienaip ar kitaip buvo, todėl mūsų emocijos yra labai panašios, jos viena kitą pastiprina. Šios emocijos persiduoda, jos „užkrečiamos“, visiems suprantamos.
Užkrėtimo efektas yra stipresnis, kai mes kam nors sakome, kad popiežius numirė, nesuprantame, kaip čia atsitiko, štai gyveno ilgai ir nėra.
Nesvarbu, ką mes sakome, žmonės žino popiežių ir vienaip ar kitaip reaguoja. Mes apskritai nekalbėtumėme apie tai, jeigu štai Jonui svarbus žmogus išėjo, nes nėra didelės prasmės“, – pranešė jis.
Netekties skausmo palengvinimas
Pasiteiravus pašnekovo apie tai, ar yra būdų, kaip tikinčiajam palengvinti popiežiaus netekties sukeltą skausmą, jis tikino, kad tam bažnyčia jau yra pateikusi sprendimus.
G. Navaičio teigimu, šio asmens, dvasinio vadovo iškeliavimas Anapilin tiesiogiai nukreipia tikinčiuosius į egzistencinius klausimus, kurių atsakymus jie gali rasti Šventajame rašte.
„Kalbant apie netekties skausmo palengvinimą, tai manau, kad kaip tik nors tikintiesiems tai yra iš vienos pusės stipresnis išgyvenimas, bet jie turi į šį klausimą savo atsakymą.
Manyčiau, kad Vatikano pranešimas, kuriame buvo sakoma, kad popiežius išėjo į Tėvo namus, davė suprasti, kad jo gyvenimas nėra baigtas“, – pamąstymais dalijosi psichologas.
Taip pat jis pridėjo, kad apie kitus iškeliavusius Anapilin taip sakoma yra retai, tad, šiuo atveju, bažnyčia pateikia išeitį tikintiesiems – maldą už popiežių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
