Kai įsimylime, visada norime žinoti ilgam tai, ar ne. Taip, to padaryti neįmanoma ir mes tai suvokiame. Tačiau juk smalsumas kutena širdį ar prieš mus sėdintis vaikinas taps būsimu vyru ar išnyks, tarsi rytmečio rasa?
Ar yra būdų įsitikinti kokią reikšmę gyvenime užims šalia esantis vyras? Galbūt jis kažką turi pasakyti, kad suprastume, jog jis — tai amžina ir vienintelė meilė? O gal jis turi atlikti kažkokius veiksmus? O gal mums reikėtų kažką padaryti ar pasakyti? Juk norime tai žinoti ir tai yra normalu, mat išsiskyrimo skausmas, liejamos ašaros, visgi, nepakeliamos.
Naivios mintys
Iš pat pradžių, jaunos mergaitės būna nusiteikusios optimistiškai, nes visi jų romaniūkščiai, tarsi, būna aukščiausiame lygyje. Tik po kiek laiko, jos suvokia, jog ir su Augustu nenugyvens ligi senatvės ir Artūras joms nepakeliui. Kaip taisyklė, visi išsiskyrimai būna lydimi didžiuliu nusivylimu.
Kaip elgtis
Ar nebūtų gerai, jei savo kelyje sutikusios vaikiną, galvotume taip: "Jei Dievas jį man siūlo, vadinasi, tai kažką reiškia." Nuolat suteiki kažkam šansą, nuolat kažko tikiesi ir gali būti, jog visa tai neveltui, gabūt išties, vieną dieną suprasi, jog šalia tavęs yra Tavo vienintelė meilė. O gali taip ir nenutikti.
Ką daryti tada? Svarbiausia, nepanikuoti. Tokiu atveju, žvelgiant į praeitus santykius bei šiandieninę padėtį, svarbu suvokti, jog kiekvienas vyras, kuris buvo ar yra Tavo gyvenime ir yra Tavo likimas: ir tas, kuris nieko nedarė, ir tas, kuris retkarčiais paskambindavo, ir tas, kuris buvo šalia, o ypatingai tas, kuris šiandien po darbo atvažiuos pas Tave.Kaip elgtis negalima
Dažnai pavargstama laukti to vienintelio. O ką jau kalbėti, kad merginos nuolat stengiasi atrodyti patrauklios, laikosi įvairiausių dietų, badauja, kad tik sugundytų tą vienintelį, eina į soliariumą, kad suviliotų šokoladiniu įdegiu ir nuolat gyvena dėl Kažko, ko dar nėra...
Dėl to Vienintelio, kuris dar nepasirodė. Tik ar nebus įvykę taip, kad belaukiant Kažko, belaukiant tam tikrų garantijų bei saugumo jausmo suvoksite, jog imate kraustytis iš proto? Vis lauki Kažko, o gyvenimas tik ir eina pro šalį.
Likimas
Daugelis mano, kad likimo suvokimas ateina tik praėjus ilgiems santykių metams, kuomet gali apsidairyti ir pasakyti: "Taip, šis vyras — mano likimas."
O kai kam, likimas sprendžiasi akimirksniu: "Aš supratau, kad tai likimas, kai pamačiau Jį eilėje prie duonos." Kai kas likimo ieško bėdoje: "Jį vijosi laukiniai žvėrys, bet Jis drąsiai keliavo per kalnus, lipo per uolas, kad atneštų man vaistų, kai buvau bėdoje.
" Kai kas tokiais pasakojimais pasigirti negali, nes nei savo mylimojo eilėje nesutinka, nei jie žygdarbius darė. Tačiau ar būtina dėl to niekinti vyriškius?
Yra moterų, kurios savo gyvenime turėjo ne vieną vyrą. Vienas skirdavo per mažai dėmesio, kitam buvote "per kietas riešutėlis", tačiau ar susimąstote, jog iki dabar juos visus prisimenate? Ir žinote kodėl taip yra? O gi būtent dėl to, jog jie ir yra Jūsų likimas, o Jūs pati esate vienintelė ir nepakartojama moteris pasaulyje.
Gerda Z.
