Miestiečiai dėmesingesni sveikatai
Daugiau nei mėnesį dirbdama privačioje „Antėja“ klinikoje Vilniuje šeimos gydytoja pasakojo, kad skirtumas tarp pacientų ir jų nusiskundimų pobūdžio didmiestyje ir mažame miestelyje akivaizdus.
„Skirtumas yra nemažas, dirbant mažo miestelio gydytoja, kur turėjau, kaip kartais vadiname, paveldėtą apylinkę, pacientai buvo žymiai vyresnio amžiaus. Tai – poliligoti pacientai, su daug lėtinių ligų, vartojantys daug vaistų.
Darbingo amžiaus žmonių būdavo mažiau ir pacientų požiūris į profilaktiką prasilenkdavo su mano pačios kaip gydytojos lūkesčiu ir misija, kurią matau kaip labai prasmingą – kreiptis į gydytoją, kol dar nieko nejaučiame. Dabartiniu laiku pagrindinis pastebėjimas toks, kad yra labai didelė gyventojų grupė, kurie yra jauni ir sąmoningai rūpinasi savo sveikata“, – portalui tv3.lt kalbėjo prieš tai Trakų rajone dirbusi gydytoja.
Ji pasakojo, kad jei rajone neretai tekdavo įkalbinėti pacientus atvykti, pavyzdžiui, prevencinei širdies ir kraujagyslių ligų programai, Vilniuje ne vienu atveju žmonės dėl to kreipiasi patys.
„Pacientai patys proaktyviai atvyksta ir nori aptarti, kokius tyrimus atlikti prevenciškai, kad jaustųsi, jog viską daro teisingai ir ką dar galėtų pagerinti, kad kuo ilgiau išliktų sveiki. Toks žmonių sąmoningumas labai džiugina.
Pavyzdžiui, vienas žmogus atvyko, nes patyrė darbe didelį šoką, mat jaunas kolega mirė nuo širdies infarkto. Tai buvo labai stiprus sukrėtimas žmogui, pokalbio metu jautėsi daug nerimo, noro įsitikinti, kad su jo organizmu viskas tvarkoje ir niekas negresia“, – pasakojo J. Dūdienė.
Palydovas – panikos atakos ir perdegimas
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad per trumpą darbo sostinėje laiką kone kasdien sulaukianti ir pacientų, kurie skundžiasi nerimu, panikos atakomis, pervargimu.
„Tai jauni, 25–40 metų amžiaus, pacientai – jie aktyviai skundžiasi ir atvirai kalba apie nerimą, pervargimą. Jie dalinasi savo patirtimi, kiek intensyviai dirba ir papildomai daug mokosi, siekia doktorantūros laipsnių ir pan.
Tas nuovargis ir paskatina kreiptis į šeimos gydytoją. Džiugu, kad mūsų jaunimas labai pozityviai žiūri į savo psichologinę, emocinę sveikatą. Ir kai kalbamės apie simptomus, ką jie jaučia, kai užduodu klausimus ir po objektyvaus organizmo būklės ištyrimo (kad nepraleistume ir kokios organinės patologijos) pasiūlau papildomai kreiptis į psichologus, kuriuos turime Lietuvoje prieinamus ir paslaugos yra kompensuojamos ligonių kasų, ši informacija jiems yra labai priimtina“, – pastebėjo J. Dūdienė.
Pasak jos, toks aktyvus rūpinimasis emocine sveikata – dar vienas išsiskiriantis dabar matomų pacientų bruožas:
„Džiaugiuosi, kad esu skyrusi šiek tiek laiko ir pasigilinusi į šias problemas. Vilniaus gyventojai visai kitaip žiūri į psichologinę pagalbą, ją priimama labai pozityviai, pavyzdžiui, į kvėpavimo pratimus nežiūrima kreivai, nenumojama ranka. Jauni žmonės kaip tik užsirašo, ką paskaityti, kuo papildomai pasidomėti, įsidėmi paprastą techniką, kas padėtų išbūti nerimo būseną, panikos ataką. Maloniai stebina, kad jie priima informaciją, ji būna naudinga.“
Geležies atsargos – ties žemutine riba
Tiesa, ji pabrėžė, kad aiškinantis, kodėl yra toks energijos trūkumas ir darbingumo sumažėjimas, atliekami ir įvairūs tyrimai.
Gydytojos aiškinimu, tokie simptomai kaip nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, būsena „lyg alpsiu“, alpimas, spengimas ausyse (paprastai ir žemesnis kraujospūdis – viršutinis skaičius aparato ekrane – žemiau 105 padalos), šąlančios galūnės, slenkantys plaukai, taip pat ir raumenų spazmai, oro trūkumas fizinio krūvio metu, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis (ramybėje sėdint – virš 80–90 k/min.) gali signalizuoti ne tik apie vitamino D sumažėjimą ar rečiau – skydliaukės veiklos sutrikimus, bet ganėtinai dažnai – geležies atsargų trūkumą ir mažakraujystę.
„Dabar išryškėja dar viena pacientų grupė, kuri ypač krenta į akis, tai kurie turi mažas geležies atsargas. Hemoglobinas dažniausiai gali būti normos ribose, bet kai išsiklausinėjus simptomus pasiūlome pacientui išsitirti feritiną – geležies atsargas, neretai tyrimo atsakymas praktiškai būna žemiau ribos“, – konstatavo J. Dūdienė.
Pacientai patys proaktyviai atvyksta ir nori aptarti, kokius tyrimus atlikti prevenciškai, kad jaustųsi, jog viską daro teisingai ir ką dar galėtų pagerinti, kad kuo ilgiau išliktų sveiki.
Jos pastebėjimu, sumažėjusių geležies atsargų kaltininkas gali būti nepakankama mityba, moterims – gausios menstruacijos, abiem lytims – kartais pakraujavimas (dažnai plika akimi nematomas), pavyzdžiui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos erozijos arba žarnyno polipai, lėtinės ligos.
„Kas trukdo įsisavinti geležį iš maisto ir net iš geriamų geležies preparatų? Tai šalia vartojama kava, juodoji arbata, bet kokie karvės pieno, sojos produktai, grūdinės kultūros (kviečiai).
Būtina sąlyga tam, kad suvalgyta geležis iš žarnyno gerai patektų į kraujotaką, yra pakankamas vitaminų C, B12, folio rūgšties kiekis. Jų turi būti gaunama arba su šviežiomis daržovėmis, arba šalia geležies geriami papildomai“, – patarė gydytoja.
Gyvenimas kaime sveikesnis?
Nors kitą kartą gyvenimas kaime ar mažesniame miestelyje yra priešpastatomas kaip galbūt sveikesnis ir ne tiek lydimas įtampos, pašnekovė konstatavo, kad pacientų ligos visur daugmaž vienodos, tik gal kiek skiriasi požiūris į savo sveikatą ir noras įgyti naujų įgūdžių, kurie padėtų išlikti ilgiau sveikiems.
„Reikia suprasti, kad miesteliuose ir kaimiškose vietovėse žmonės labai sunkiai intensyviai fiziškai dirba, tad šiandien juos veikia ne vien stresas, bendrai mūsų šalies, aplinkos situacija.
Tuo metu didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažnai dirba sėdimą darbą, tai sveikatai pakankamai nepalankus darbo veiksnys. Susiduriame ne tik su nejudra, bet ir tuo, kad daugelio regėjimas reikalauja korekcijos akiniais.
Kaip minėjau, gyvenimas mieste sukuria papildomas įtampas, ypač jaunimui, atvykusiam kur iš mažesnių miestų, kurie pabaigę aukštąsias mokyklas, įsidarbinę, yra labai nuoširdūs, darbštūs darbuotojai. Laimei, kad jie laiku kreipiasi pagalbos, kad tai neprieina iki kraštutinių atvejų, savižudybių“, – pacientus lygino J. Dūdienė.
Sveikatos duoda ne bet koks judėjimas
Vis tik kartu ji pastebėjo džiuginančią tendenciją, kad vilniečiai gana aktyviai juda ir vaikščiojimas yra tapęs puikia sveika mada.
„Pastebiu ir kitokį požiūrį į žalingus įpročius. Kartais kai pradedi kalbėti apie rūkymą, matosi, kad yra skirtumas, noras ir motyvacija atsikratyti to įpročio yra tikrai nemažas. Taigi gerosios įtakos, informacija apie sveikatą, tuos, kurių darbo pobūdis yra protinis, gal labiau pasiekia“, – svarstė šeimos gydytoja.
J. Dūdienė kartu priminė, kad nors žmogui gali atrodyti, kad jis daug juda ir žingsnių skaičiuoklės tai tik patvirtina, realybė gali būti kitokia:
„Sveikatinančiai veikia tas judėjimas, kuris vyksta nesustojant. Svarbu ne tai, kad vien daug žingsnių patrepsime ir mūsų žingsniamačiai gali suskaičiuoti didelius jų kiekius. Bet jei yra nueinami labai nedideli atstumai, jie „neužsiskaito“ mūsų kraujagyslių ir visos sveikatos gerovei.
Sveikatinantis judėjimas yra ėjimas iš taško A į tašką B intensyvesniu tempu, kad einant jau būtų sunku kalbėti, bet tai daryti dar būtų įmanoma. Tai nereiškia, kad visiems reikia bėgioti maratonus, bet mūsų pulsas ir kvėpavimas turi būti padažnėjęs ėjimo metu. Be abejo, krūvis pradedančiajam vaikščiotojui neturi būti per didelis, kad jis nepradėtų dusti. Bent 30 minučių eiti nesustojant ir intensyvesniu greičiu, tai būtų tas reikšmingas skirtumas, kad būtų poveikis sveikatai.“
Tik formuojasi įprotis, kad gali konsultuoti ir slaugytojai
Paklausta, kokia situacija šiuo metu apskritai su eilėmis, ar gydytojams kažkiek mažėja biurokratinė našta, pašnekovė teigė, kad viskas palaipsniui išties gerėja.
„Tos įstaigos, kurios turi patogias elektronines sistemas, matau, kaip jas įvaldę kolegos greitai susitvarko su dokumentacijos iššūkiais. Yra skirtumų kiekvienoje įstaigoje, darbo pasidalinimas komandose, dar tik formuojasi įprotis, kad pacientą kompetentingai gali konsultuoti ir slaugytojai, to pasitikėjimo norisi palinkėti visuomenei.
Jei vieni kitais visi pasitikėtume, atsirastų daugiau galimybių pas šeimos gydytojus patekti būtent tiems pacientams, kuriems nereiktų spręsti labai paprastų kasdieninių klausimų, bet rimtesnius sveikatos iššūkius“, – pastebėjo J. Dūdienė.
Dar vienas skaudulys – šeimos gydytojų stygius, kuriuos medžiote medžioja ne tik regiono, bet ir didžiųjų miestų įstaigos:
„Medžioklė vyksta su varovais, štai kad ir Vilniaus mieste kone kiekviena tiek viešoji tiek privati įstaiga ieško šeimos gydytojų. Vyksta ir šiokia tokia jų kaita, nes kai kurių netenkina vadovavimas, darbo sąlygos. Liūdniausia, kad šioje vietoje kenčia pacientai, jie labai nori pastovumo.“
Be to, ji paneigė mitą, kuriuo vis dar įtikėję pacientai, esą privačioje gydymo įstaigoje paslaugos yra mokamos. „Tie pacientai, kurie prisirašo prie apylinkės, visos šeimos medicinos paslaugos, visa bazinė pirminė sveikatos priežiūra ir tyrimai, įrašyti į ligonių kasų apmokamą sąrašą – yra nemokami.
Valstybinės ligonių kasos draudimą turintys gyventojai šeimos gydytojų bei slaugos paslaugas gali gauti nemokamai, vienodai prisiregistravus tiek viešojoje įstaigoje tiek privačiose įstaigose, taip yra įstaigoje, kurioje dabar dirbu. Su siuntimais pacientai gali naudotis paslaugomis visose viešosiose įtaigose, ir norint, gauti specialistų paslaugas nemokamai“, – pastebėjo J. Dūdienė.