Suprantu, jog rizikuoju užsitraukti kai kurių silpnosios lyties atstovių nemalonę. Bet vis tiek - negaliu tylėti, kol gamtoje egzistuoja toks moters tipas, kaip asmeninio gyvenimo nevykėlės.
Praktika rodo, jog tikrosios šios rūšies atstovės dažniausiai sutinkamos kategorijoje „kam virš trisdešimt“. Sąlygiškai jas būtų galima suskirstyti į:
Moteris, viską suprantančias
Ji supranta visas jo problemas, kurių paprastai nesupranta jo žmona. Kaip supranta ir tai, jog dabar išsiskirti su žmona jis negali. Kartais toks supratimas tęsiasi metų metus. Tokia moteris supranta, jog ji neturi uždavinėti nereikalingų klausimų, o kaip tik priešingai - nesudaryti jokių problemų. Tai yra, būti kaip pionierius - visada pasiruošusi. Tame tarpe ir atsiprašyti iš savo darbo, jei jam netikėtai atsirado „langas“, laisvas nuo žmonos, vaikų ir darbo. Mažai apmokamo darbo. Todėl moteris, viską suprantanti, gimtadienio proga dovanoja jam geras kelnes, striukę jo vaikui ir pudrą jo žmonai.
Tokia moteris suvokia, jog ji negali su juo nuvažiuoti prie jūros. Supranta, kad vakare jis su sunkiai sergančia žmona ir psichologinių problemų turinčiu vaiku būtinai turi aplankyti mirtinai sergančią uošvienę. Taip pat supratingai ji žiūri ir į jo atėjimus bei išėjimus su lagaminais. Ateina jis paprastai neilgam, o išeina greitai – iš kart po sunkiai sergančios žmonos skambučio į jo mobilų. Po jo išėjimo į moters, viską suprantančios, butą laužiasi mirtinai serganti jo uošvienė. Moteris supranta, kad durų atidaryti nereikia ir nekvėpuodama supratingai susigūžia dulkiname vienišo buto kamputyje.
Po mirtinai sergančios uošvės sudarkytų šarvuotų durų remonto, moteris, viską suprantanti, galiausiai nusprendžia nutraukti su juo santykius visiems laikams. Bet čia pasirodo jis - su „valdiška“ puokštyte ir ištaria stebuklingą burtažodį: „Tu gi viską supranti...“ Moterį, viską suprantančią, ši formuluotė veikia magiškai, todėl ji vėl ima viską suprasti ilgus, jokios perspektyvos neturinčius jų santykių metus. Kada moters, viską suprantančios, amžius jai leidžia, pagaliau, nustoti viską suprasti, ji paprastai lieka už šarvuotų savo vienišumo durų visiškai nesuprasta...
Moteris, nenorinčias ištekėti
Bendrai, tai norinčias. Bet visą laiką teigiančias, jog nenori. Kažkoks Visatos protas kartu su žaliais žmogeliukais ir feministėmis joms įteigė, jog santuoka – tai įteisinta prostitucija, o įmesti porą kojinių į skalbimo mašiną – tiesiog nepakeliamas moteriai darbas. Akivaizdžių prieštaravimų tokia moteris nepastebi.
Nors giliai viduje ji lyg ir supranta, kad kažkas ne taip. Jaučiasi vieniša. Ypač naktimis už lango stūgaujant vėjui. Gal pora nelabai purvinų kojinių ir nėra jau taip šlykštu... Bet ne! Moteris, nenorinti ištekėti, veja nuo savęs išdavikiškas mintis ir tokias silpnumo apraiškas. „Kam man tekėti?! Aš gi pati užsidirbu pragyvenimui. Aš gi nemėgstu, kai kas nors namuose painiojasi po kojomis“.
Motyvacijos ir argumentų variantų - begalės. Būtent juos ji ir išverčia ant retkarčiais horizonte pasirodančių gerbėjų galvų. Ir kavinėje sąskaitas ji apmoka pati. O, vyras juk – žvėris ne tik kad baikštus, bet paprastai dar ir nuolankus. Na, nereikia, tai nereikia. Ne taip jau labai ir norėjosi. Nenori, kaip nori.
Ir vėl moteris, nenorinti ištekėti, žybčioja akimis, apšviesdama savo bemieges naktis. Tiesa, kartais šmėsteli išdavikiška mintis: „Dieve, kokia aš kvaiša!“ Bet brėkštantis rytas išsklaido naktinius košmarus ir ji vėl ir vėl eiliniam kavalieriui pareiškia: „Mane domina tik seksas ir dalykiniai santykiai!“ Dėl Dievo, visada prašom. „Ir kad būtų visiška santykių laisvė“ – neužtikrintai priduria. Žinoma žinoma, kas gi būtų prieš santykių laisvę? Na, gal išskyrus daktarus venerologus. Nors, ir jie, ko gero, nieko prieš – juk tai jų duona.
Ir vėl eilinį kartą nemiga. Todėl, kad ištekėti ir norisi, ir baugu, ir nebekviečia jau niekas...
Tokiu būdu, turime sėkmingą, puikiu kostiumėliu apsirėdžiusią bei savo darbą mylinčią moterį, kuri iš įpratimo vis dar tekėti nenori. O niekas jau ir nebesiūlo... Bijo. Priprato. Juk bendras projektas – neįpareigojantys santykiai – geriau. Niekas niekam nieko neskolingas.
Ji juk būtent to ir norėjo, o ne ištekėti, teisingai? Puikus yra pasaulis, kuriame svajonės pildosi!
Moteris, norinčias ištekėti
Tai, kaip patys suprantate, visiška priešingybė nenorinčioms. Jos nori ištekėti bet kokia kaina už bet ko. Kokie motyvai moterį, norinčią ištekėti, įkvepia – suprasti sunku. Tiksliau, priežaščių yra taip daug, kad išskirti svarbiausią iki šiol nepavyko. O laikas eina. Visos draugės jau už vyrų. Mama taip pat tekėti ragina. Gimdyti laikas. Nėra vestuvinių nuotraukų. Ir t.t.
Kiekvienas vyriškos giminės atstovas, pasirodęs pasiekiamu atstumu, moters, norinčios ištekėti, yra traktuojamas kaip potencialus sutuoktinis. Kolegai, draugiškai pakvietusiam išgerti puodelį kavos, mintyse jau yra matuojamas „juodas laidotuvių kostiumas“. Dalykinis partneris taip pat yra nužiūrimas vertinančiu žvilgsniu, o naujasis laiptynės kaimynas jau buvo paprašytas nupirkti duonos, pakviestas ir arbatos, ir į lovą. Ryte užsimetusi trumputį chalatą ji verda kavą ir kažką burkuoja nekaltai žiūrėdama į siaubo kupinas jo akis...
Kovoje dėl ištekėjimo visos priemonės yra geros. Iš moterų, norinčių ištekėti, gaunasi puikios „nesuprantančios“ žmonos. Išrinktasis paprastai nepateisina jos lūkesčių, nes yra grubus, gaunantis mažą atlyginimą gyvulys. Ir kodėl ji neištekėjo už Apolinaro! Arba už Rido. Beje, moteris, norinti ištekėti, skiriasi taip pat lengvai, kaip ir išteka. Ji entuziastingai ima ieškoti naujo vyro. Nesuprasdama, jog šis procesas yra lygiai toks pat beprasmis ir negailestingas, kaip ir jos noras ištekėti...:).
Moteris gailinčias
Tai kur kas baisesnis porūšis, nei Moteris, viską suprantanti. Ankstyvoje vaikystėje įskiepytas kaltės kompleksas neleidžia jai turėti lygiaverčių santykiu su niekuo. Ji visada ko nors gaili... Mamos, tėtės, senelio ar senelės... Perka pampersus mažamečiams vaikaičiams ir gydo brolį nuo alkoholizmo.
Moteris gailinti atlieka už „ačiū“ kur kas sėkmingesnio darbuotojo darbus. Vyriškis iš jos visada gali tikėtis barščių lėkštės ir paguodos: „Tu mano vargšeli!“ „Prigulk, pailsėk“ ir „Nereikia, aš pati“. Jam tai greitai nusibosta. Dar greičiau nusibosta nesibaigiantys jos pokalbiai su psichologinio palaikymo reikalaujančiomis draugėmis. Kaip ir naktiniai vojažai taksi, nes, matote, jos mamai skubiai prireikė aktyvuotos anglies, o jos tėvo katinui vaistų nuo seksualinio susijaudinimo.
Moteris gailinti visada susiranda objektą, kurio galima butų gailėti iki paskutinio atodūsio. Asmeninnės laimės jai nereikia. Jei kažkuriuo gyvenimo momentu nėra ko gailėti – ji ima nykti, džiūti, jaučia diskomfortą ir pasikarščiavusi gali įsigyti šunį. Vargšas gyvūnas ... :).
Aprašytosios ryškiai išreikštos silpnosios lyties atstovės, žinoma, neatspindi visos asmeninio gyvenimo nevykėlių rūšinės įvairovės. Dar nenagrinėjome mamyčių dukrelių, patologiškai nelaimingų žmonų ir paprastųjų šalavų porūšių... gal kitą kartą.
Kita vertus, visos jos turi šansą pasikeisti, sekdamos paprastu principu „Padėk sau pats“. Tai yra, pati. Todėl, kad pirmiausia - jos moterys!
O visa kita – jų valioje :).
