Jei bijote prarasti turta, darykite priesvedybine sutarti. ;) O jei mylite vienas kita, tuoktis yra garbinga. O gyventi susidejus yra zema. ;)

pragyvenau santuokoje 35 metus.jei reiktu kartoti gyvenima-niekada neforminciau santuokos."Savininku" pasijutes zmogus keiciasi,taip kaip ir valdzia igijes.Laimingas tik laisvas ,sava valia priimantis sprendimus ir jauciantis uz juos atsakomybe.

Sitas straipsnis super geras. Skleidzia ne nuvalkiota meslina marazma, o geri ir sviesa.

Eilinė propaganda.
Beviltiškai paseno santuoka tokia, kokia ji dabar yra. Tad agituoti už ją ir tegali tokie stagnatoriai, kaip bažnyčia...
Jei žmonės vienas kitą myli ir gerbia - jie bus kartu su santuoka ar be jos. Gi tiems ~80% išyrančių šeimų santuoka nė kiek nepadeda išlaikyti stabilius santykius.

Nesutinku su straipsnio išvadomis kategoriškai. Mano gyvenime viskas buvo priešingai.

Paprastas faktas. Kaimynas diedukas vedė ir pagyveno kartu keletą mėnesių, bet neišsiskyrė. Diedukas mirė, o žmona prisiteisė dalį namo, nors namas testamentu buvo paliktas anūkei. Išvada - susituokti naudinga.

apie ka as ir sneku - prikurta dirbtiniu barjeru

Manau, dėl vaikų reikėtų tuoktis, o ne dėl kaimo bobučių plepalų ;) Be to, kartais priverčia tuoktis net ne tos bobutės, o.. bankai ;)

"Vedybos - tai priesaika ir įsipareigojimas būti su partneriu amžinai..." bla bla. Va ir visi argumentai, argumentu ner. "Visi taip daro". Cia jum valstybe primeta valia tuoktis, sukuria viesa nuomone, prikuria dirbtiniu barjeru institucijose kad patiketumet jog tuoktis geriau, ir be abejo gimdytumet naujus vienetus valstybei. Visiska kaip viduramziais religija taip ir dabar vedybos yra dar vienas atgyvenes budas kontroliuoti robotuku armija. As myliu savo antra puse ir jausmas abipusis ir mum beprotiskai gerai ir be vedybu ir nematau absoliucios priezasties isskyrus iveikt dirbtinius bajerus, viesa nuomone ir itikt dievobaimingom bobutem.