Jei esate atviri ir norite bendrauti, jūsų dėmesio objektas veikiausiai atsakys tuo pačiu. Tokia jau žmogaus prigimtis: tiek už atvirumą, tiek už slapumą paprastai atsimokame tuo pačiu, todėl visos legendos apie „moterį mįslę“ ir kitas moteriškas gudrybes iš tiesų yra tik legendos. Žinoma, pirmam sutiktajam iškloti visas savo paslaptis neverta, perdėtas atvirumas taip pat gali išgąsdinti.
O šypsena, nerangus ar laisvas judesys arba tokia frazė kaip „Kaip visada pamiršau namie raktus − visai be galvos!“ pašnekovui parodys, kad jūs taip pat žmogus, taip pat jaučiate emocijas ir taip pat turite trūkumų. Tai padės jam atsipalaiduoti, o kartu pridės jums taškų jo akyse.
Įveikę šį savotišką barjerą žmonės lengvai susipažįsta ir randa bendrą kalbą. Kai drįstate pademonstruoti savo pažeidžiamumą, pašnekovas tai priima su dėkingumu ir savo ruožtu drįsta atsiverti. O paskui, jei susiklostys aplinkybės, jūs galbūt „užkibsite“ ir įsimylėsite.
Šansai „užkibti“ yra itin dideli, jei minėtas barjeras buvo peržengtas labai greitai. Šiaip mums prireikia savaičių ar net mėnesių, kol atvirai išsikalbame net su gerai pažįstamais žmonėmis. Bet jei sugebėjote kone išsyk priversti kitą išsikalbėti arba išsipasakojote patys, kibirkštėlė jau įsižiebė.
2 veiksnys − kaimynystė
Nieko stebėtina, kad žmonės dažnai įsimyli bendraklasius, bendrakursius, kaimynus, bendradarbius, žodžiu, tuos, kuriuos mato kasdien. Todėl tiek daug romanų užsimezga, tarkime, televizijos realybės šou, kai dalyviai gana ilgai gyvena uždaroje erdvėje.
Psichologai patvirtina, kad atstumas iki dėmesio objekto turi labai didelės reikšmės. Jei vakarėlyje jums kas nors patiko, tiesiog prieikite ir atsistokite šalia. Tai daug veiksmingiau, nei šypsotis ir šaudyti akimis iš kito kambario galo.
3 veiksnys − atgarsis
Keista, bet kuo tvirčiau esame įsitikinę, kad kam nors patinkame, tuo labiau tas žmogus patinka ir mums.
Jo draugijoje jaučiamės ramūs ir saugūs, žinome, kad jis palaikys pokalbį ir pasijuoks iš mūsų sąmojaus, pasitikime juo kone visur ir tai neišvengiamai suartina emociškai. Tokį fenomeną psichologai vadina „rezonansu“ − tai savotiškas žmogaus užkrėtimas savo jausmais.
Atsiranda tarsi jausmų ir net minčių sinchroniškumas, ir jei jūs, tarkime, pradedate frazę, kitas instinktyviai žino, kaip ją baigti. Kaip jau minėta, į nuoširdžius jausmus žmonės atsako tuo pačiu.
4 veiksnys − panašumas
Kuo daugiau bendrumų tarp jūsų interesų, literatūrinių ir muzikinių pomėgių arba įpročių, tuo daugiau šansų pritraukti vienam kitą. Ir ne tik todėl, kad bendri pomėgiai yra pretekstas susipažinti ir užmegzti pokalbį.
Net jei esate seniai pažįstami ir staiga išsiaiškinate, kad jums patinka ta pati obuolių rūšis arba žiūrite tą patį serialą, tai gali tapti lemiamu suartėjimo veiksniu. Mes visi instinktyviai stengiamės prisijungti prie kokios nors grupės, taip pat ir pagal interesus.
O vienos grupės nariai vieni kitiems atrodo visais atžvilgiais patrauklesni už kokius nors „prašalaičius“. Šis mechanizmas mumyse yra taip giliai įsišaknijęs, tvirtina psichologai, kad net atsitiktinai aptikę bendrą temą du žmonės gali įsimylėti.
Būtent todėl menkai pažįstamų žmonių, tarkime, bendrakeleivių, pokalbiai paprastai prasideda klausimais: „O ar jums patinka?“, „Kaip jūs vertinate?“ Mes taip instinktyviai tyrinėjame, ar šalia atsidūręs žmogus yra „savas“, ar ne.
5 veiksnys − išorinės aplinkybės
Mes visi esame matę daugybę filmų, kuriuose herojai kartu kovoja su atėjūnais, lieka gyvi per potvynį arba tiesiog gelbsti pasaulį, o paskui būtinai įsimyli, susituokia ir gyvena ilgai ir laimingai.
Tokie siužetai, aišku, yra išgalvoti, tačiau tikrajame gyvenime ekstremalios situacijos ir nemalonumai išties gali suvienyti ir net paskatinti įsimylėti nelaimės draugą.
Labai dažnai santykių pradžia tampa atsitiktinis nusiskundimas blogu oru, neteisingu viršininku, šunelio liga ir panašiai. Jei jūsų pašnekovą, pasirodo, kamuoja ta pati problema, su juo lengvai rasite bendrą kalbą, o tai savo ruožtu gali tapti dirva abipusei simpatijai. Tyrimais įrodyta, kad kuo didesni ir sudėtingesni sunkumai, su kuriais susidūrėte, tuo gilesnis emocinis ryšys.
Beje, bendri teigiami įspūdžiai taip pat gali būti santykių pradžia, tiesiog dėl žmogaus psichikos ypatumų mes esame labiau linkę pasidalyti savo nepasitenkinimu, o ne pasitenkinimu, o ir į svetimas bėdas reaguojame noriau ir emocionaliau nei į džiaugsmus.
