Skambant dainai apie amžiną meilę ir auštant juodai kavai be cukraus, ėmiau mąstyti apie dviejų žmonių susijungimą į šeimą.
Tai vadinama vestuvėmis. Ilga balta nuotakos suknelė, nuometas, rūtų vainikėliu papuošti plaukai ir begalinis džiaugsmas pradedant naują gyvenimo etapą.
Visa tai atrodo kaip sapnas, o mano vaizduotė tai piešia lyg nuostabų paveikslą, tačiau kodėl kartais tas sapnas virsta košmaru, o nuo nuostabaus paveikslo ima blukti spalvos ir susidėvi brangūs rėmai?
Patarimų kaip gyventi susituokus, nežarstysiu. Aš ir pati gyvenime neturiu užtektinai patirties, kad galėčiau paaiškinti, jog reikia daryti vienaip ar kitaip.
Pamėginsiu pagvildenti klausimą, į kurį šiomis dienomis, skambant dainai apie amžiną meilę, vis mąstau: Ar ištaigingos vestuvės su pulku pamergių, su svočios pyragu bei naminėmis mišrainėmis nukrautais stalais nulems amžiną meilę?
O gal galima garantuoti už santuoką, kai vestuviniais žiedais buvo apsimainyta po vandeniu arba dar ekstremalesnėje situacijoje? Deja, kad ir kokios prabangios vestuvės bebūtų, niekas negali garantuoti meilės ligi grabo lentos.
Vestuvės ekstremaliomis sąlygomis
Neseniai teko girdėti apie jaunavedžių porelę, kuri aukso žiedus sumainė po vandeniu. Abu pasipuošė naro kostiumais, o apie vestuvinę suknelę jaunoji galėjo tik pasvajoti.
Tikriausiai jiems to nereikėjo. Tikriausiai jaunavedžiai norėjo įrodyti sau ir aplinkiniams, jog net ir tokiomis sudėtingomis (ačiū Dievui nepriverstinai, o savo noru) sąlygomis, jie nori būti kartu. Ir ne tik nori, bet ir būna.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie poreles, kurių piršlybos įvyksta... TV eteryje. Sakote, nori reklamos bei trūksta dėmesio?
Visko gali būti, neprieštarauju, tačiau ar kiekvienas vyriškis turės drąsos leistis nugrimuojamam grimo kambarėly bei sutiks išeiti į TV eterį nešinas žiedu bei rožėmis savo mylimajai? Deivydas Zvonkus pasiryžo ir še tau, kad nori – žiniasklaida nenutyla pasakodama apie Zvonkų skyrybas bei atsiradusias naujas meiles.
Tad ar yra bent kas nors, pasaulyje, kas mums galėtų pažadėti amžiną meilę ligi mirtis išskirs? Taip. Amžiną meilę pažadėti partneriui galime tik mes patys.
Pažadėdami būti kartu ir džiaugsme ir skausme, laimėje ir nelaimėje, mes turime labai atsakingai žvelgti į šiuos žodžius ir niekada nepamiršti, jog sujungus Dievui, santuoka tampa palaiminta ir mums tereikia tiek nedaug... Nuoširdumo, atvirumo, pakantumo bei didelės meilės, kurią turime justi savo išrinktąjam. Ir viskas.
Mano manymu, visiškai nesvarbu, kur įvyks piršlybos ir kur vyks vestuvių ceremonija. Visiškai nesvarbu ar vestuvinė suknelė bus ligi žemės ir svers daugiau nei pati nuotaka, o gal bus kuklutis ir paprastutis baltas kostiumėlis kaip kad Kerė Bredšou planavo prieš jungtuves su Šauniuoju, svarbiausia, jog abu žmonės norėtų ir lauktų Didžiosios Dienos.
Ir lai skamba dainos apie amžiną meilę kiekvieną dieną Jūsų namuose.
Gerda Zemenskaitė
