Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais siūloma koreguoti dabar egzistuojančią tvarką – leisti receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su VLK.
Kelis kartus per abu dienos posėdžius bandžius pateikti balsavimą dėl lydinčiųjų įstatymo projektų vis nesiregistruodavo būtini 71 Seimo nariai, nors fiziškai salėje jų tiek ir būdavo, todėl balsavimas neįvyko. Tiesa, pagrindinį įstatymą priimti pavyko.
„Kolegos, man labai apmaudu, kad jūs taip elgiatės. Tai parodo, kaip jūs rūpinatės, kad eilės pas sveikatos priežiūros specialistus mažėtų ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gerėtų“, – apgailestavo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Nuogąstavo, kad sistemą labiau veda į privačias rankas
Vis tik kai kurie Seimo nariai dar anksčiau kėlė klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.
„Ar taip kaip tik nėra plačiau atveriamos durelės sveikatos paslaugų privatizavimui, ar tikrai papildomi siuntimai, nes papildomo kontrolės mechanizmo kaip ir nėra, nepadidins eilių? Ir klausimas, kodėl dalis tų privačių įstaigos nesudarinėja sutarčių su valstybine ligonių kasa?“ – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstė socialdemokratė Orinta Leiputė.
VLK vadovas Gytis Bendorius tuo metu patikino, kad sutartys nėra sudarinėjamos su visais į kairę ir dešinę, nes ne visoms paslaugoms yra poreikis.
„Yra skaičiuojamas visų paslaugų poreikis ir mastas. Tad jei manome, kad tokių paslaugų visuomenei nereikia, su naujomis gydymo įstaigomis nesudaromos sutartys, kadangi viešosios įstaigos turi pakankamai pajėgumų atlikti konsultacijas ar operacijas“, – yra sakęs jis.
Kartu G. Bendorius sutiko, kad smulkaus piktnaudžiavimo galima neišvengti, tačiau jo esą bus ne daugiau, nei pasitaiko dabar:
„Dėl netinkamų, nesąžiningų siuntimų, kad juos išrašys perteklinai – tai jei galvotume, kad žmonės labai pikti ir savanaudžiai, privačiam konsultantui patogiau žmogų nusiųsti pas savo kolegą ir pasiimti iš jo daugiau pinigų, o ne siųsti į kažkokią kitą polikliniką, apmokamą konsultaciją.
Tad smulkaus piktnaudžiavimo arba, sakykime, netikslumų, greičiausiai šiek tiek bus, bet ne daugiau, nei yra dabar, kai šeimos gydytojai siunčia pacientą jo prašymu pas kardiologą, endokrinologą ir pan. Taigi piktnaudžiavimo nematome, o eilių trumpėjimą ir PSDF pinigų taupymą.“
Padėtų atkimšti eiles sveikatos sektoriuje
VLK vadovo aiškinimu, šie įstatymų pakeitimai turėtų padėti viešąją sistemą bent kažkiek atkimšti nuo eilių, taip pat leistų taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, mat nereiktų mokėti už dubliuojamas konsultacijas.
„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus privačiai ateina pas kardiologą, jam išrašomas koks sudėtingas vaistas, kuris gali būti kompensuojamas, tačiau šiuo metu toks gydytojas negali išrašyti kompensuojamojo recepto.
Tada žmogus arba nusiperka vaistą už savo pinigus čia pat vaistinėje, arba mano, kad reikės to vaisto ir jo kelias yra apsilankyti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas ligonių kasų apmokamą kardiologą, už kurį papildomai sumokėsime 40–60 eurų, ir tada išsirašyti vieną kartą jau išrašytą kompensuojamą vaistą.
Taigi jei privačiai dirbantis gydytojas privalės išrašyti kompensuojamą vaistą iš karto, jei žmogui pagal jo ligą ir draustumą jis priklauso, manoma, kad sutaupysime net du vizitus – pas šeimos gydytoją ir ligonių kasų apmokamą kardiologą. Taigi taip daugiau žmonių paklius pas specialistus, sutrumpės eilės“, – dėstė jis.
Kaip nurodė VLK vadovas, tos įstaigos, kurios šiuo metu neturi jokios sutarties su ligonių kasomis, privalėtų sudaryti sutartį dėl atsakomybės: „To reikia tam, kad jei rašys neteisingus receptus, siųs konsultacijoms, kurių išties nereikėjo, būtų galimybė išieškoti žalą iš tokios įstaigos. Tai bus dviejų puslapių sutartis, analogiška kaip dabar sudaroma, tik be teisės teikti ligonių kasų apmokamas paslaugas.“
