Meilė yra akla, o santuoka - atveria akis. Išgirstame daug panašių klišių ypač, tada, kai tolumoje jau pradeda aidėti vestuvių varpai. Vyrai tvirtina, kad moterys stipriai pasikeičia po santuokos. Tačiau jų problema kita – retas kuris pasikeičia.
Dauguma vyrų paprastai nieko nenori keisti savo gyvensenoje, rutinoje, įpročiuose... Gyvendami kartu žmonės turi derintis prie vienas kito būdo, keistenybių. O štai stiprioji lytis apskritai jaučia, kad bet kokie pasikeitimai iš jų reikalauja pernelyg daug pastangų. Ir visi mieli dalykai buvę iki santuokos dabar tiesiog nervina žmoną.
„Mano draugas praleidžia valandą duše todėl jis visada taip skaniai kvepia“ – džiaugdamasi sakydavo mergina. O štai ką sako tapusi žmona: „Mano vyras vonioje pratupi valandų valandas. Jis mane tiesiog varo iš proto.“
Sakoma, jog niekada nepažinsi žmogaus, prieš tai nepagyvenęs su juo nors kurį laiką. Būtent tada išlenda tokios nemalonios smulkmenos kaip šlapių rankšluosčių numetimas ant lovos ar išleidimas viso karšto vandens – kas galiausiai išties pradeda erzinti.
Bet jei gyvenate kartu ir sugebate išvengti barnių net labai erzinančiomis akimirkomis bei suprantate, kad vis dar labai mylite savo išrinktąjį - tai yra tikras sėkmingos santuokos ženklas.
Yra toks posakis: „Neskubėk tuoktis ryte, nes nežinai, ką pasitiksi tą naktį.“ Tuo norima pasakyti, jog pakeitimai vyksta akimirksniu, ir dažnai ką tik susituokę žmonės nebe atpažįsta savo mylimojo, to, kuris visada buvo ištikimas ir taip stipriai mylėjo. Kas nutiko tam romantiškam vaikinui, kuris būtų galėjęs žiūrėti į tavo akis visą amžinybę?
Kas nutiko tam, kuris galėjo šnekučiuotis su tavimi telefonu net pakeltas trečią valandą ryto vien dėl to, jog tau liūdna, ar negali užmigti?
Tas vyras dabar patenkintas, nes yra su moterimi, apie kurią visada svajojo. Atėjo ramybės ir pergalės metas. Moterys dažnai to nesupranta ir į viską žiūri visai kitaip: joms atrodo, kad jų antroji pusė tapo visai abejinga ir jis visai nebesirūpina. Bet taip yra tik todėl, kad jis nebejaučia reikalo parodyti savo meilę taip atvirai kaip anksčiau. Žinoma, yra ir tokių vyrų, kurie yra ir toliau rodo meilę ir nenustoja lepinę. Jeigu taip, tau labai pasisekė. Saugok jį, žinok, tokie vyrai – retenybė.
Yra mažytė paslaptis, kuri santuoką padarys lengvesnę. Tai - įsisąmoninimas, kad vyrai ir moterys YRA SKIRTINGI! Jūs negalite versti vyrą elgtis taip, kaip jūs norite. Jis gali užmiršti įteikti tau rožytę Valentino dieną, bet tu niekada nepamirši jam padovanoti ką ypatingo gimimo dienos proga. Ir visgi tai nereiškia, kad jis rūpinasi mažiau negu tu. Tai tik reiškia, kad jis yra labiau išsiblaškęs ir mažiau apie tai galvoja.
Taip elgdamasis jis nerodo savo jausmų taip, kaip norėtum. Tačiau stenkis pastebėti tas mažas smulkmenas, kuris jis daro dėl tavęs: nubėga į parduotuvę, kai tu blogai jautiesi, ar padaro masažą.
Kartais gali atrodyti, jog jis jau pasiekė nejautrumo viršūnę ir toliau eiti nebėra kur. Tačiau žinok, jog kai vyras taip elgiasi, jis visada turi tą pateisinančių priežasčių. Galbūt jam nesiseka darbe, ar turi kitų rūpesčių, todėl rečiau pagalvoja apie tave. Nesmerk jo, o geriau pasakyk tiesiai šviesiai, kad esi nusiminusi, kad kažkas tau neduoda ramybės. Tik netylėk, vyras to nesupras.
Jis kęs tavo perkreiptą veidą tol, kol galės, ir galiausiai paklaus: „Kas tau nutiko?“, bet išgirdęs atsakymą – „nieko“ – daugiau nekamantinės. Toks atsakymas galėtų sukrėsti moterį, bet ne vyrą. Jie nesugeba iššifruoti, ką reiškia tas paslaptingas „nieko“.
Moteris iš tikrųjų turi galvoje: „Klausk manęs tol, kol pagaliau pasakysiu“, - bet vyras to nežino. Jam „nieko“ ir reiškia tik „nieko“. Jei moterys išsakytų tiesiai savo mintis, vyrams nereiktų painioti šių mįslių. Bet tada visas „žavesys“ dingsta, ar ne?
Vyrai taip pat kartais būna nusiminę: jie galvos apie tai, pabumbės, bet savo problemas išspręs kitaip. Jiems nebūtina apie savo problemas su kažkuo pasikalbėti. O moteris, galime lažintis, vos susikrimtusi, tuoj puls skambinti draugei ir klausti patarimo.
Kartais gali atrodyti, jog vyrams iš tikrųjų nereikia moterų. Kiekvieną rytą niurzga įkalbinėjami valgyti sveikus pusryčius ir negali to pakęsti. Bet vos žmonai kur išvykus ima ilgėtis tų įkalbinėjimų, ir to, dėl ko rodydavo didžiausią nepasitenkinimą. Jiems svarbu žinoti, kad kažkas jais rūpinasi.
O kaip yra su pavydu? Vyrai ne mažiau pavydūs už moteris. Jie godžiai žvelgs į kitų moterų aptemptus užpakaliukus ar gundančias iškirptes, bet kai kalbama apie jų žmonas jie sako: „Tu tikra, jog taip atsirengusi eisi į gatvę?“ Ne, nepagalvok, jog jis nevertina tavo grožio, jis tik nenori su niekuo tuo grožiu dalytis ir apsaugoti tave nuo gašlių svetimų akių.
Taigi, vyrai nėra tokie blogi kaip kartais atrodo. Galbūt kartais galima juos kartais apkaltinti šaltumu ir abejingumu, gal net nerūpestingumu, bet jie visada trokšta mylėti ir būti mylimi.
