Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė konstatavo, kad visų pirma neišvengiamos įtakos tam, kiek ilgai išsaugosime aštrų protą, turi paveldimumas.
„Dažnai tie žmonės, kurie išlaiko šviesų protą labai ilgai, turi tam genetinį pagrindą. Paprastai matome, kad jų šeimoje tėvai, seneliai taip pat ilgą laiką išlaikė šviesų protą ir neturėjo demencijų problemų.
Ir atvirkščiai – dažnai matome šeimoje iš kartos į kartą perduodamas neurodegeneracines problemas. Jos pasirodo ne ankstyvame amžiuje, nuo 40-ies metų (tada kalbame apie pavienių genų stiprias mutacijas), bet matome, kad iš kartos į kartą kognityviniai pažintiniai gebėjimai pradedami prarasti santykinai anksti.
Su tuo nieko padaryti negalime, bet ką galime pakeisti – išorinius veiksnius, kurie gali arba paskatinti vystytis neurodegeneracinius pokyčius, arba juos kaip tik stabdyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ aiškino neuromokslininkė.
Kas padeda išlaikyti aštrų protą?
Pasak U. Neniškytės, vienas dalykų, kurie padeda apsaugoti smegenis, yra fizinis aktyvumas. Nors jis dažnai tarsi supriešinamas intelektinei veiklai, šie dalykai yra itin susiję.
„Tai vienas tokių veiksnių, kurio teigiamas poveikis mūsų smegenims visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Matome teigiamą poveikį mokymuisi – tiriant pradinukus yra parodyta, kad geriausiai įsimenama, kai yra kaitaliojami fizinės ir intelektinės veiklos epizodai.
Kalbant apie senyvo amžiaus žmones su jau prasidėjusiais senėjimo pokyčiais smegenyse, matome, kad fizinė veikla jiems taip pat padeda palaikyti gerus kognityvinius gebėjimus. Tai nebūtinai reiškia, kad šitai užkirs kelią degeneracijai, bet tai padeda tiek gerai, kiek galime, išnaudoti tas smegenis, kurias turime ir su kuriomis turime gyventi“, – pasakojo U. Neniškytė.
Kada smegenys mėlsta ir alksta
Kaip konkrečiai padeda fizinė veikla? Pasak mokslininkės, visų pirma svarbu tai, kad bet kokios fizinės veiklos metu organizmas gauna daugiau deguonies.
„Nėra išskirta konkrečių sporto rūšių, bet tiesiog svarbi aerobinė veikla, kuri aprūpina visą mūsų organizmą deguonimi. Tuo metu pagilėja kvėpavimas, deguonies reikia ne tik visiems raumenims, bet ir smegenims.
Jos sunaudoja 20 proc. energijos, kurią gauna mūsų kūnas. Galėtume įsivaizduoti, kad panašiai mūsų smegenys sunaudoja ir 20 proc. deguonies“, – aiškino mokslininkė.
Ji priminė, kad pagrindinė sveikatos problema Lietuvoje yra kardiovaskuliniai susirgimai – dėl mūsų gyvenimo būdo, kitų veiksnių pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema.
„Tai jei mėlsta rankos ir kojos, vyresniems žmonėms net nosis būna pamėlusi – taip yra dėl to, kad kapiliarai yra susitraukę. Lygiai taip pat alksta bei mėlsta ir mūsų smegenys. Ir ypač vyresniems žmonėms, kuriems yra būdingi dėl kraujotakos silpnėjantys pažintiniai gebėjimai, yra labai teigiamas fizinės veiklos poveikis. Taip pamaitinamos smegenys, kurios gyvavo gal ne bado, bet rimtos dietos sąlygomis“, – pastebėjo U. Neniškytė.
Padeda gimti naujiems neuronams
Pašnekovės aiškinimu, kitas mechanizmas yra kiek sudėtingesnis – yra parodyta, kad po aerobinės veiklos mūsų smegenyse, hipokampe (srityje, atsakingoje už atmintį), gimsta nauji neuronai.
„Ilgą laiką, iki dvidešimt pirmo amžiaus pradžios galvojome, kad su kiek neuronų gimei, tiek ir turi, juos galima tik prarasti. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad mūsų smegenyse išties gimsta nauji neuronai – ir vaikystėje, ir suaugus. Tiesa, daugiau jų gimsta vaikystėje.
Kas yra įdomu, didžiojoje smegenų dalyje tie neuronai neįgyja specifinės funkcijos, jie labiau yra reikalingi palaikyti kitų neuronų sveikatą.
Bet hipokampe nauji gimstantys neuronai tampa tinklo dalimi ir tampa platforma naujiems prisiminimams išsaugoti. Ir būtent tada, kai pasportuojame, hipokampe gimsta nauji neuronai, taigi mes atgaiviname savo atminties gebėjimus“, – pastebėjo U. Neniškytė.
Kaip nuobodžiaujant gimsta kūrybiškumas
Paklausta, kodėl atsitraukus nuo visų veiklų ir tiesiog panuobodžiavus, kitą kartą atrodo, kad smegenys „persijungia“, mokslininkė atkreipė dėmesį, kad naujus dalykus apskritai galime sukurti tik tada, kai suderiname tas žinias, kurias turime, kažkokiais netikėtais variantais.
„Mes turime epizodinę atmintį ir atsimename daugybę skirtingų dalykų, tada suderiname juos naujai ir sukuriame kažką naujo. Jei nuolat gyvename informacijos sraute, gauname elementų, iš kurių teoriškai galėtume kažką sukurti, tačiau neturime laiko sudėlioti naujiems variantams.
Ir būtent jis atsiranda nuobodžiaujant. Mes nuobodžiavimu iš esmės vadiname informacinio srauto nebuvimą. Be to, kitas svarbus momentas – skirtingus elementus, iš kurių galėtume kažką sukurti, iš informacinio srauto gauname tik tuo atveju, jei tai kokybiškas srautas.
Jei jis bevertis, kartotinas, o ypač pažiūrėjus į tą srautą, kurį matome socialiniuose tinkluose, ten labai daug menkavertės informacijos, kuri atsikartoja. Bet išties mes smegenų nelaviname, nekaupiame jokios naujos informacijos, neįgyjame jokių naujų patirčių.“
Moterų smegenys labiau apsaugotos?
Pasiteiravus, yra skirtumų tarp vyrų ir moterų, kurių smegenys menksta greičiau, U. Neniškytė atkreipė dėmesį, kad moteriškasis hormonas estrogenas turi apsauginę funkciją ir padeda išlaikyti smegenų sveikatą.
„Tačiau estrogeno kiekiai reikšmingai sumažėja menopauzės metu ir, kas yra matoma, po menopauzės kai kurioms moterims, kurios turėjo didesnes rizikas, gali neigiamai paveikti kognityvinius gebėjimus. (...) Vyrams tai nėra taip pastebima, o kai kurioms moterims tai gali įvykti tam tikrais laiptiniais šuoliais dėl to, kas hormoninis poveikis pasikeitė“, – aiškino mokslininkė.
Laidoje užsiminta ir apie streso poveikį smegenims. Kaip pasakojo pašnekovė, atliekant tyrimus su gyvūnais yra matoma, kad stresas turi labai neigiamą poveikį smegenų sveikatai ir gali lemti net smegenų tūrio sumažėjimą, kas vėlgi yra kaip ir degeneracinis procesas.
„Įdomu yra tai, kokius modelius mokslininkai naudoja, kai jie tiria, kaip iš tiesų stresas veikia, kaip jie jį sukelia. Ir vienas didžiausių stresorių yra nenuspėjamumas. (...) Grįžtant prie jūsų klausimo, pandemija, karas sukėlė labai didelį nesaugumo jausmą būtent dėl to, kad nebegalime prognozuoti, kas atsitiks toliau“, – komentavo U. Neniškytė.
Todėl, kalbėdama apie krizines situacijas, mokslininkė patarė susiplanuoti, žinoti, kas kur svarbaus padėta: „Planas savaime yra raminantis, ne vien dėlto, kad juo būtų galima fiziškai pasinaudoti, bet kad jau šiek tiek galima nuspėti, kas bus ateityje, jei krizinė situacija nutiktų.“
Kalbų mokėjimas – vienas didžiausių veiksnių
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad taip pat yra parodyta, kad intelektinis darbas nesumažina biologinio smegenų senėjimo, bet nutolina laiką, kai yra patiriami to senėjimo simptomai.
„Taigi prailginamas laikotarpis, kai jaučiamės puikiai. Ypač svarbus užsienio kalbų vartojimas, ypač dvikalbystė, bet ne teorinė, kad kažkada mokykloje mokiausi, bet nuolatinė kasdienė dvikalbystė.
Mes iš esmės su savo maža kalba turime gana palankias aplinkybes, anksčiau buvo rusų kalba, dabar anglų yra tarsi antroji, kurią nuolat naudojame skaitymui, filmų žiūrėjimui ir panašiai.
Dvikalbystė yra patį didžiausią apsauginį efektą turintis veiksnys – ji gali papildomai pratęsti mūsų sveiką smegenų naudojimą iki 7 metų. Tai yra labai daug – 10 proc. gyvenimo trukmės, jei kalbėsime apie 70-metį“, – konstatavo U. Neniškytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
