Jo kelias į aukščiausią pasaulio viršūnę prasidėjo 2022 m., kai savanoriaudamas Nepale pirmą kartą susidūrė su kalnais. Nors iš pradžių kalnai atrodė grėsmingi ir varginantys, vėliau jie tapo jo aistra ir įkvėpimu.
„Norėjau iki 40-mečio pasiekti kažką ypatingo, turėti didelį tikslą, kuris įprasmintų šį gyvenimo etapą“, – sako Mindaugas. Ryžtas, maksimalizmas ir nuolatinis troškimas peržengti savo ribas atvedė jį į žymųjį „pasaulio stogą“.
Iki 40 gimtadienio išsikėlė tikslą įkopti į Everestą
2022 metų pradžioje Mindaugas išvyko į Nepalą ir pirmą kartą leidosi į žygį kalnuose. Iki 2022 metų pradžios Mindaugas nebuvo dalyvavęs net paprastuose žygiuose Lietuvoje, tačiau būdamas Nepale ryžosi žygiui Himalajuose. Ši patirtis iš pradžių atrodė bauginanti – jis buvo įsitikinęs, kad kalnai yra pernelyg pavojingi ir tinkami tik ekstremalių nuotykių mėgėjams.
![Martyno kelionė į Everestą (nuotr. asm. archyvo) 4](https://static2.inspektorius.lt/static.php?v=4.2.6.93&t=cr&s=800x600&m=4&f=/Uploads/UGallery/photos/65/46/de/ff/6546deff422cd35174c16348bdce4346.jpg)
Tačiau jau po mėnesio Mindaugas pajuto, kad tie „beprotiški“ kalnai neapleidžia jo minčių. Kalnų trauka tapo tokia stipri, kad jis pradėjo gilintis į jų pasaulį – skaityti knygas, straipsnius, žiūrėti filmus.
„Pasireiškė tai, ką vadinu kalnų ligos priklausomybe. Atsirado nevaldomas noras vėl sugrįžti į kalnus“, – dalijasi verslininkas.
Vis tik vyro gyvenime netrukus atsirado pirmieji rimtesni žygiai ir viršūnės, į kurias jis kopė su draugais. Tačiau viskas įgavo aiškų tikslą, kai jis pradėjo galvoti apie savo 40-metį.
„Artėjo 40-metis ir galvoju, kad būtų šaunu didelį tikslą gyvenime turėti ir iki 40-mečio įgyvendinti, o kaip tik buvo patraukę kalnai. Pagalvojau, kodėl nepabandyti įkopti į Everestą, todėl nusprendžiau – noriu įkopti į Everestą“, – prisimena jis.
Pasiruošimas užėmė laiko
Jis pasakoja, kad pradėjęs planuoti ekspediciją į Everestą visiškai nežinojo, nuo ko pradėti, ar ko apskritai reikės. Viskas pradėjo aiškėti tik 2022 m. lapkritį, kai vėl išvyko į Nepalą. Ten jis planavo kopti į kelias viršūnes, tačiau dėl nesąžiningų gidų planus teko keisti.
„Likus keturioms dienoms „Instagrame“ pamačiau, kad viena kompanija organizuoja kopimą į Ama Dablamą – beveik 7 km aukščio techninį kalną šalia Everesto. Nusprendžiau priimti šį iššūkį“, – teigia vyras.
Pasak Mindaugo, Ama Dablamas buvo jo pirmas rimtas kalnas ir alpinizmo krikštas.
„Apie šį kalną sakoma, kad ne visi, kurie įkopia į Everestą, gali užkopti į Ama Dablamą. Kopdamas ten patyriau daug baimės, bet ją įveikiau“, – teigia jis ir priduria, kad ši patirtis suteikė reikalingų įgūdžių ir aiškesnį planą tolimesniam pasiruošimui.
Vėliau sekė kopimai į Kilimandžarą, dar dvi viršūnes, o 2023 m. rugsėjį – pirmą viršūnę virš 8 km aukščio. Jis sako, kad tai buvo savotiškas testas prieš Everestą, patikrinti, kaip organizmas reaguoja į itin didelį aukštį.
Fizinio pasiruošimo verslininkas taip pat nenuvertino. „Sportavau intensyviai – bėgiodavau, stiprinau ištvermę, jėgą. Nešiodavau 20 kg kuprinę, su ja lipdavau į Trijų Kryžių kalną po 10 kartų be pertraukos“, – atskleidžia jis.
Kelionė iki pirmosios Everesto stovyklos truko savaitę
Kelionė į Everestą Mindaugui prasidėjo nuo apsilankymo šeimoje, pas kurią savanoriavo pirmojoje savo kelionėje į Nepalą.
„Išėjau pakartoti pirmojo žygio, kuriuo užsikrėčiau kalnų liga. Norėjau pasimatuoti su buvusiu ir dabartiniu savimi. Tas žygis buvo puiki aklimatizacija“, – pažymi jis.
Po žygio, jis iš Katmandu su komanda sraigtasparniu nuskrido į Luklą – miestelį, nuo kurio prasideda žygis iki Everesto bazinės stovyklos, trunkantis savaitę.
„Tai laikas, kai organizmas pripranta prie aukščio, o buvimas bazinėje stovykloje taip pat reikalauja prisitaikymo. Gyvenome palapinėse, naktimis temperatūra nukrisdavo iki -15 °C. Pratiniesi prie šalčio, atšiaurių sąlygų ir lauki tinkamų orų, kol techninė komanda tiesia virves“, – detales atskleidžia jis.
Mindaugas pasakoja, kad kopimas į Everestą yra suskirstytas į keturias stovyklas, o pavojingiausia dalis yra tarp bazinės ir pirmos stovyklos.
„Ten yra ledynas su judančia ledo upe, properšomis, o šalia – ledo luitai, dydžiu kaip devynaukštis, kurie gali bet kada nulūžti“, – priduria jis.
Dėl šios rizikos Mindaugas ir jo komanda pasirinko kitą strategiją. Jie skrido į 6,5 km aukščio viršūnę, kad sutaupytų jėgas ir išvengtų pavojingiausio ruožo.
Pasak vyro, bazinėje stovykloje laukimas taip pat nebuvo lengvas: „Viršūnės šturmui reikia tinkamo oro lango – tai paprastai būna tik 2–3 dienos.“
Stiprus karščiavimas ir žmogaus mirtis ant Everesto
Gyvenimas bazinėje stovykloje buvo neatsiejama pasiruošimo dalis, kurioje Mindaugas praleido nemažai laiko laukdamas tinkamo oro.
Tačiau laukimas nebuvo lengvas – atšiaurios sąlygos, -15 °C temperatūra naktimis ir aukštis stipriai veikė organizmą. Likus kelioms dienoms iki kopimo, situacija dar labiau komplikavosi.
„Oro langas atsivėrė nuo gegužės 20 iki 24 d., kada buvo galima šturmuoti viršūnę. Tačiau aš susirgau, greičiausiai koronavirusu. Stipriai kosėjau, naktimis beveik nemiegojau – pirmiausia dėl aukščio, vėliau dėl kosulio“, – pasakojo Mindaugas apie sudėtingą situaciją prieš svarbiausią žygio dalį.
Sveikatos problemos nesibaigė – vyrą užklupo karščiavimas ir drebulys. Dėl aukščio ir silpstančio organizmo jis neturėjo daug galimybių pasveikti.
„Naktį pradėjo skaudėti sąnarius, krėtė drebulys, temperatūra viršijo 38 °C. Daug kas tuo metu sirgo, kai kuriuos išskraidino sraigtasparniai. Gydytojas rekomendavo leistis žemyn, nes tame aukštyje pasveikti neįmanoma – organizmas tik silpsta“, – pažymi vyras.
Nusileidęs į 3,5 km aukštyje esantį kaimelį, Mindaugas praleido tris dienas gydydamasis. Tai jam buvo itin sunkus laikas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Buvo labai sunku psichologiškai, nes atrodė, kad neturėsiu galimybės įkopti į viršūnę. Bet pailsėjus ir temperatūrai nukritus, mane vėl sraigtasparniu parskraidino į stovyklą“, – teigia jis.
Mindaugas taip pat teigia, kad Evereste ligos ir mirtis yra dažnas reiškinys. Šiais metais ten žuvo 10 žmonių.
Jis taip pat prisimena liūdną akimirką, kai leidžiantis nuo viršūnės prasilenkė su grupe, o vienam iš jų – vyrui – buvo likę tik 10 minučių iki viršūnės, tačiau pasiekęs ją, jis mirė.
„Tai toks atvejis, kai supranti, kad prasilenkiant buvo paskutinės to žmogaus gyvenimo minutės. Be to, kelyje yra mirusių žmonių palaikai“, – kraupią realybę atskleidžia Mindaugas.
Kopimas į Everestą ir iššūkiai
Nuotykių ieškotojas ne tik atkakliai įveikė sunkumus, bet ir parodė, kad pasiekti Everesto viršūnę reikia ne tik fizinės ištvermės, bet ir stiprios valios. Nors gydymas žemesniame aukštyje dėl sveikatos problemų atrodė kaip galutinė stotelė, jo ryžtas padėjo įveikti visas abejones.
Po trijų dienų sveikimo kaimelyje jis grįžo į bazinę stovyklą ir, nepaisant likusios įtampos, buvo pasirengęs šturmui, o jau kitą naktį išėjo kopti.
Mindaugas su komanda išėjo 2 nakties ir 8-9 ryte pasiekė pirmą stovyklą. Pasak jo, fiziškai buvo labai sunku, nes naktį nemiegojo. Nakvynė ten buvo nemaloni – nebuvo jokio vėjo, o saulė dieną kepino. Palapinėje buvo labai karšta, nors, atrodo, turėtų būti tik šalta. Dieną buvo labai karšta, o saulei nusileidus, staiga pasidaro šalta.
Vyras su komanda toliau kopė į Everestą, žygiuodami per ledo properšas į antrą stovyklą, kur galėjo išsimiegoti ir atgauti jėgas. Kitą dieną pasiekė trečią stovyklą, o ryte, kopiant į ketvirtą, staiga Mindaugo pulsas šoko iki 185-190 dūžių per minutę, kas sukėlė jam baimę.
Vis tik jis sugebėjo nuraminti save, o vėliau su komanda pradėjo aštuonias valandas trukusią kelionę į ketvirtą stovyklą, kur laukė paskutinis žingsnis. Čia, aukščiau nei 8 km, prasidėjo viršūnės šturmas, kuriam reikėjo išeiti iki 10 ryto. Po sunkios kovos su kūnu ir mintimis, Mindaugas pasiekė viršūnę.
„Ant viršūnės buvome 5 ryto, buvome greiti, aplenkėme nemažai žmonių. Buvo labai šalta, vienu momentu rodė -36 laipsnius šalčio bekopiant. Vienu metu stipriai vėjas pakilo.
Buvo labai gražus rytas, graži debesų paklodė, pasiekus viršūnę buvo giedra, neperteikiamas jausmas, fantastiškas, vien dėl to, kad išpildžiau tikslą, kuriuo gyvenau du metus, išgyvenimai mėnesio laiko. Yra tiesiog nuostabu, praleidome pusę valandos fotografuodamiesi, džiaugdamiesi“, – džiaugsmo neslepia jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!