Kad ir kiek spjaudytųsi konservatyvieji lietuviai, Helovyno moliūgai ir Valentino širdutės jau įleido šaknis į Lietuvos gyvenimą ir toliau keroja, nepaisydamos kaimyninių Vėlinių ir Nepriklausomybės dienos švenčių. O kas gi taip prisidirbo, kad didelė dalis pasaulio kiekvienais metais pražysta raudonai ir prapliūpsta meile artimui?
Šv. Valentino dienos atsiradimo istorija apgaubta paslapties migla. Katalikų Bažnyčia pripažįsta mažiausiai tris šventuosius tokiu vardu ir visi jie buvo kankiniai. Viena legenda teigia, kad Valentinas buvo kunigas III a. Romos imperijoje. Kai imperatorius Klaudijus II nusprendė, kad žmonų, meilužių ir draugių neturintys kariai yra geresni, uždraudė jauniems vyrams vesti. O Valentinas įstatymui nepakluso ir toliau tuokė jaunas poras paslapčia. Kai viskas išaiškėjo, Klaudijus pareikalavo, ne, ne svarstyti Valentiną etikos komisijoje, o nubausti jį mirtimi.
Kitas pasakojimas porina, kad Valentinas galėjo būti nužudytas už bandymą krikščionims padėti bėgti iš kalėjimų, kur šie būdavo žiauriai mušami ir kankinami.
Pasakojama, kad pirmąjį valentinišką sveikinimą galėjo išsiųsti pats Valentinas. Manoma, kad sėdėdamas kalėjime jis buvo įsimylėjęs ją lankiusią (istorija nutyli, ką jie veikdavo per susitikimus) jauną merginą, kuri buvo kalėjimo prižiūrėtojo duktė. Prieš mirtį jis neva parašė jai laišką, kurį pasirašė “Nuo tavo Valentino”. Ši frazė vartojama iki šiol. Nors mažai tikėtina, kad po šiomis legendomis slypi tiesa, tačiau istorijos vis dėlto šlovina Valentiną kaip užjaučiantį, herojišką ir, svarbiausia, romantišką veikėją. Nenuostabu, kad Anglijoje ir Prancūzijoje viduramžiais Valentinas buvo vienas populiariausių šventųjų. Reikėtų pažymėti, kad kol kas nė vienas Lietuvos politikas nepasinaudojo šia sėkminga strategija aukotis dėl meilės.
Kai kurie tiki, kad Valentino diena švenčiama viduryje vasario, nes tokiu metu Valentinas mirė ar buvo palaidotas, kiti teigia, kad krikščionys pradėjo švęsti šią dieną, kad sukrikščionintų pagonišką Luperkalijų šventę. Antikinėje Romoje vasaris buvo oficiali pavasario pradžia ir laikomas apsivalymo laiku. Būdavo ritualas iššluoti namus ir pabarstyti juos druska bei ypatingais miltais. Luperkalijos, kurios prasidėdavo vasario 15 d., buvo derlingumo šventė, skirta žemdirbystės dievui Faunui ir Romos įkūrėjams Remui ir Romului pašlovinti. Pradėdami šventę “Luperci”, tokia Romos kunigų bendrija, susirikdavo prie šventos olos, kurioje, kaip buvo tikima, vilkė globojo Remą ir Romulą. Tada kunigai paaukodavo ožį vardan derlingumo ir šunį vardan apsivalymo. Po to berniukai supjaustydavo ožio kailį į gabaliukus ir jais švelniai tapšnodavo moteris ir laukus. Moterys to nevengdavo, nes tikėdavo, kad tai jas padarys vaisingesnes. Vėliau tą pačią dieną visos gyvenvietės ar miesto moterys sumesdavo savo vardus į didelį ąsotį, o vieniši vyrai traukdavo burtus ir susiporuodavo su ta moterimi visiems metams ir tai neretai baigdavosi vestuvėmis. Popiežius Gelazijus paskelbė vasario 14 d. šventojo Valentino diena apie 498 m. Romėniškoji loterija buvo paskelbta nekrikščioniška ir uždrausta.
Viduramžiais Anglijoje ir Prancūzijoje buvo tikima, kad vasario 14 d. yra paukščių poravimosi pradžia ir tai smarkiai padėjo Valentino dienai tapti meilės ir romantikos švente.
Seniausias žinomas sveikinimas Šv. Valentino dienos proga yra eilėraštis, 1415 m. parašytas Orleano kunigaikščio Čarlzo savo žmonai, kol jis kalėjo Londono bokšte (Londono taueryje). Manoma, kad po kelerių metų Anglijos karalius Henrikas V nusamdė rašytoją, kad tas sukurtų sveikinimą jo žmonai Katerinai.
Didžiojoje Britanijoje Valentino diena buvo pradėta plačiau švęsti maždaug XVII a. O jau XVIII a. viduryje tarp visų sluoksnių žmonių buvo populiaru keistis draugiškumo dovanėlėmis arba ranka rašytais sveikinimais. Tradicija plito pamažu tobulėjant spausdinimo technikai ir pingant paštui. Amerikiečiai pradėjo keistis sveikinimais maždaug XVIII a. pradžioje, o apie 1840 m. Esthera A.Howland buvo pirmoji, pradėjusi pardavinėti masinės gamybos sveikinimus.
Jungtinėse Valstijose kasmet išsiunčiama maždaug milijardas atviručių. Pagal šį skaičių Valentino diena atsilieka tik nuo Kalėdų, kai atviručių išsiunčiama apie 2,5 milijardo. Beje, maždaug 85 proc. sveikinimų nuperka moterys. Tai ar tikrai vyrai visą laiką galvoja apie seksą ir bando įsitempti priešingą lytį į lovą?
Tačiau ne visur visuotinė “meilizacija” toleruojama. Štai Saudo Arabijos religinė valdžia liepė musulmonams vengti Valentino dienos linksmybių, nes jos gali užtraukti Dievo rūstybę.
"Tai yra pagoniška krikščionių šventė, todėl Dievu ir paskutinio teismo diena tikintys musulmonai neturėtų jos švęsti arba su ja sveikinti. Musulmonai privalo laikytis nuo jos atokiau, kad išvengtų Dievo pykčio ir bausmės", - teigiama Saudo Arabijos fatvų komiteto paskelbtame įsake.
Ir pabaigoje įdomus faktelis fakčiukas: 1992 m. vasario 14 d. Europos Bendrija ir Europos laisvos prekybos asociacija iš didelės meilės pasirašė sutartį, kuria atvėrė kelią didžiausios pasaulyje rinkos sukūrimui.
Meilaus ir saldaus jums Valentino, nepamirškit pasikonsultuoti su vaistininku.
