Ministrės teigimu, po nelaimės šeima nusprendė netylėti ir informuoti kitus apie šios populiarios pramogos grėsmes, o pati A. Bilotaitė ėmėsi veiksmų parlamente.
Liepos 17 d. A. Bilotaitė su Seimo nare Jurgita Sejoniene sukvietė gydytojus, verslo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovus į pasitarimą „Pramogos ant batutų: kaip užtikrinti vaikų saugumą?“ Problemą ministrė aktualizavo remdamasi savo patirtimi. Birželio pabaigoje jos sūnus pateko į ligoninę susižalojęs pripučiamame batute.
„Tai buvo skaudi pamoka. Svarstėme su šeima, ar dalintis ta skaudžia patirti, bet matome, kad labai svarbu visuomenės informavimas ir švietimas informuojant, kokia tai pramoga, kad batutai, kurie būna skirtingi, yra pavojaus šaltinis. Labai tikimės, kad mūsų šeimos [istorijos] paviešinimas padėjo atkreipti visuomenės, globėjų ir tėvų dėmesį, kad tai yra pavojingas pramoginis objektas. Žinoma, taip pat paskatino kaip parlamentarę imtis tam tikrų veiksmų“, – žurnalistams kalbėjo A. Bilotaitė.
Politikė taip pat dėkojo medikams už sūnui suteiktą pagalbą.
„Asmeniškai noriu padėkoti medikams, kurie mano sūnų gydė ir šiandien jų dėka jis sveiksta. Ačiū labai. Visi tikrai yra profesionalai. Esu be galo dėkinga“, – sakė A. Bilotaitė.
Siūlo daugiau švietimo, griežtesnės tvarkos
Ministrė sakė ir anksčiau žinojusi, kad batutai yra pavojingi, tačiau tik pasikalbėjusi su gydytojais pamatė, kokio masto ši problema.
„Asmeniškai buvau įsitikinusi, kad pripučiami batutai yra kitokia situacija, kad jie nėra tokie pavojingi. Nuoširdžiai pasakysiu, galvojau, kad spyruokliniai batutai yra pagrindinė grėsmė, bet tai, matyt, ir buvo mano klaida“, – pasitarime kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, siekiant išvengti traumų svarbūs trys aspektai. Pirmiausia, visuomenės informavimas ir švietimas apie batutų keliamas grėsmes, saugų elgesį jais naudojantis ir pan.
Antra, taisyklės, kaip batutais naudotis namuose, juos išsinuomojus ar batutų parkuose.
„Svarbu turėti tiek tėvų, tiek vaikų instruktavimą ir informavimą, tie įsigyjant batutus privačiose erdvėse, tiek gaunant nuomos paslaugą. Kaip supratome iš verslo atstovų, verslas yra griežtai reglamentuojamas, vykdomi patikrinimai, yra higienos normos. Kalbant apie privačias erdves, tikrai yra potencialo, kur būtų galima pasižiūrėti ir rasti tam tikrus sprendimus“, – tikino A. Bilotaitė.
Trečia – tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
„Pamatėme, kad galbūt ir informacijos pasidalinimas tarpusavyje nėra toks sklandus. Šioje srityje tikrai galima sustiprinti bendradarbiavimą. Buvo pasiūlymai peržiūrėti higienos normas“, – komentavo ministrė.
Traumas gydosi mažiausiai metus
Vasarą gydytojai kasdien mato vaikus, susižalojusius ant batuto, sako Klaipėdos vaikų ligoninės ortopedas-traumatologas Mindaugas Gružauskas. Ilgaisiais vasaros savaitgaliais per parą į ligoninę atvežama 10–15 sužalotų vaikų. Sostinėje skaičiai dar didesni.
„Mūsų duomenimis, vasaros metu turime maždaug 10 per parą, savaitgaliais iki 25. Traumos labai įvairios, dažniausiai rankų, kojų lūžiai“, – komentavo Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus ortopedas-traumatologas Šarūnas Bernotas.
Žiemą traumuotųjų mažiau, mat šaltuoju sezonu vaikai susitraumuoja apsilankę batutų parkuose.
Pasak M. Gružausko, ant batuto susitraumavusių vaikų skaičius prilygsta traumų, patirtų važiuojant elektriniais paspirtukais, skaičiui. Tačiau šios traumos kur kas dažnesnės lyginant su įprastomis, kurios įvyksta žaidžiant krepšinį, futbolą, važiuojant dviračiu ir kt.
„Batutų traumos yra žymiai dažnesnės ir neretai lydimos labai rimtų sužalojimų, ypač galūnių kaulų lūžių, sudėtingų, komplikuotų lūžių. Neretai šie lūžiai lydimi ir kraujagyslių, nervų komplikacijų. Gydymas dažnai trunka ilgai, reikalingos operacijos, kartotinės operacijos, ilgalaikė reabilitacija“, – dalyvaudamas pasitarime kalbėjo M. Gružauskas.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad batuto traumų gydymas yra ilgas procesas. Sužalotam vaikui ligoninėje tenka praleisti bent dvi savaites, po to seka ilgas reabilitacijos procesas.
„Jeigu kalbėtume apie sudėtingą galūnių kaulų lūžį su komplikacijomis, bent savaitę, dvi pacientui tenka praleisti ligoninėje. Tenka jį operuoti, neretai ir antrą kartą operuoti. Skiriama reabilitacija, dažnai tenka važiuoti ir į sanatorinę įstaigą. Po kurio laiko vėl narkozė – tenka šalinti metalines konstrukcijas. Ligonis jau tampa mūsų draugu, bent jau metams tai tikrai“, – teigė M. Gružauskas.
Liekamieji reiškiniai, anot ortopedo-traumatologo, priklauso nuo patirtų komplikacijų. Jeigu pažeisti nervai, kraujagyslės, bet į gydytojus nebuvo kreipasi laiku, vaikas gali visą gyvenimą likti su negalia.
„Batutai vienareikšmiškai yra nesaugi laisvalaikio leidimo forma“, – pridūrė M. Gružauskas.
Batutais galėtų naudotis tik patyrę
Anot M. Gružausko, visiškai saugių būdų šokinėti ant batuto nėra.
„100 proc. neapsaugo nė įvairios apsaugos, kurios beveik niekada nėra naudojamos. Tikrai neapsaugo šokinėjimas vienam ant batuto. Bet kokiu atveju šokinėjimas ant batuto yra labai rizikinga veikla“, – tikino gydytojas.
Jo teigimu, norint šokinėti ant batuto reikia turėti žinių ir įgūdžių. Todėl tai galėtų daryti tik sportininkai, kurių veiklai reikalingi batutai.
„[Šokinėjimas ant batutų] galėtų būti labiau sportiškiems vaikams, turintiems akrobatikos, gimnastikos įgūdžių, bet tikrai nėra tinkama kiekvienam. Reikėtų labai rezervuotai žiūrėti į šią madą ir galbūt orientuotis į kitus užsiėmimus“, – komentavo M. Gružauskas.
Tėvai neprižiūri vaikų
Batutais net ir šaltuoju sezonu galima pasinaudoti viduje. Tam skirti pramogų parkai. Vilniuje ir Klaipėdoje veikiančio „Skypark“ atstovas Vilimantas Petrašiūnas teigia, kad didžioji dalis traumų batutų parke yra pasukta čiurna. Vaikai dažniausiai susižeidžia bėgdami arba šokinėdami ant batuto ne po vieną, kaip reikalauja taisyklės.
Rimtesnius atvejus (tokius, kai kviečiama greitoji pagalba) įmonė registruoja, tačiau sunkesnės traumos, anot V. Petrašiūno, batutų parke įvyksta labai retai.
„Toks jausmas, kad didžioji dalis traumų nutinka namie. Ką aš esu pastebėjęs pas draugus, kaimynus – batutas stovi be priežiūros, apsaugos po dviejų sezonų nuplyšusios, atsiranda spyruoklės“, – kalbėjo jis.
Batutų parke dirba žmonės, kurie prižiūri tvarką ir neleidžia vaikams šokinėti ant batuto ne po vieną. Tačiau V. petrašiūnas pastebi, kad darbuotojai ir lieka bene vieninteliai atsakingi žmonės, mat dauguma tėvų, atvedę vaikus į batutų parką, jų saugumu nebesirūpina.
„Jie <...> nori nupirkti bilietą, atsisėti ir pasėdėti porą valandų telefone. Man kaip tėčiui liūdna tai matyti, nes norėtųsi, kad tėvai su vaikais pabūtų kartu. Bilietas tėčiui praktiškai nekainuoja, kad jis galėtų eiti ir pabūti su vaiku. Jis nenori, jis nori vaiką vieną paleisti“, – kalbėjo „Skypark“ atstovas.
Deja, atsakomybės nepadaugėja ir privačioje erdvėje. Tėvai, nupirkę arba išnuomoję vaikams batutus, dažnai nė nepasirūpina jų saugumu.
„Esu daug kartų matęs, kai tėvai leidžia laiką vieni terasoje po stogeliu, o būrys vaikų šokinėja ant batuto. Čia užprogramuota trauma. Ką matau privačiuose kiemuose, tai iš tikrųjų gąsdina. Esu savo artimus žmones, kurie turi batutus, instruktavęs asmeniškai, kas galima ir keik galima, kad jų vaikai būtų saugūs“, – teigė V. Petrašiūnas.
