Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „(Ne)toksiški santykiai“.
Daiva Babilevičienė sako, kad pirmiausias sveikimo etapas yra „rožinių akinių“ nusėmimas, kai nustojame meluoti sau, nebeklijuojame jokių etikečių savo antrai pusei ar artimiesiems ir metaforiškai atsistojame prieš veidrodį paanalizuoti savęs.
„Kai pradedame skaidriai matyti patį save tame toksiškame santykyje – tada prasideda kitas sveikimo etapas. Jis, beje, reikalauja tam tikrų įgūdžių, mokymosi, tobulinimo. Kai aš sakau, kaip skaidrų matymą savęs, tai aš turiu omeny, kad mes iš tiesų perlipame per save ir „nekabiname sau makaronų“, liaudiškai tariant. Kartais pažiūrėti į save veidrodyje, gali atrodyti gan skausmingiau negu būti toksiškame santykyje. Bet tai nėra visai taip, nes tas prisilietimas prie savo trūkumų ar nežinojimo kažko apie save yra labai laikinas“, – sakė moteris.
Vienas iš svarbių savęs tobulinimo aspektų, norit išeiti iš toksiškų santykių arba pasveikti nuo jų yra – asmeninių ribų brėžimas. Laidos vedėja primena, kad asmeninių ribų brėžimas nėra apie kito žmogaus baudimą, mokinimą, kaip jam elgtis arba jo pastatymą į vietą.
„Tai yra labai aiškus suvokimas, ką pati ar pats darysiu, kai su manim elgsis netinkamai. Ir ne tik suvoksiu, bet iškomunikuoti tai – galbūt, kaip draugišką perspėjimą. Kai su manimi elgsis netinkamai, aš taip ir padarysiu. Tarkim, jeigu kelsi balsą, aš – šiuo metu nediskutuosiu, išeisiu iš kambario. Ir kai tai nutiks, aš išeisiu, o ne myksiu ir nieko nekeisiu. Neužtenka pasakyti, reikia ir padaryti, kitaip būtų galima įvardinti, kaip asmeninių ribų brėžimą“, – toliau dėstė mintis D. Babilevičienė.
Kai pradedame ir jau ima rasti asmeninių ribų brėžimas – kyla daug vidinio šurmulio. Gal aš blogai elgiuosi? Visas šitas santykis yra mano kaltė. Gal čia aš bloga, blogas – tokios mintys yra normalu. Moteris sako, kad tada padeda žmonių parama, kurie gali pasidalinti ta pačia arba panašia patirtimi. Lygiai taip pat yra svarbus informacijos rinkimas, o už vis labiau – pokalbis su savimi, lyg su geriausiu draugu.
„Tai reiškia, mokausi atjausti save, mokausi atleisti sau už tam tikras klaidas, mokausi priimti save, toks koks esu. Ir žinoma, elementarus rūpinimasis savimi po toksiškų santykių ar ne toksiškų santykių. Išėjimo stadijoje yra be galo svarbus. Turiu rūpintis ir savo poreikiais, ir miegu, ir mityba, ir laisvalaikiu, tam, kad kuo greičiau atsistatyčiau į stabilią emocinę ir psichologinę sveikatą, nes visa tai būna labai išsibalansavę“, – pasakojo ji.
Taip pat sveikimo procesas susideda iš savivertės stiprinimo, negatyvių minčių keitimo, emocinių traumų tyrinėjimo, bei akiračio plėtimo. Laidos vedėja sako, kad akiračio plėtimas yra svarbus tuo, kad pamatę daugiau negu žinojome iki vakaro, puse metų ar metus, – turime tai įvesti į praktiką.
„Visas teorines žinias, kurias galbūt skaitote, girdite – reikia pritaikyti gyvenime, tam, kad galutiniai pasveiktumėte po toksiškų santykių. Negalima pasitikėti naiviai, kad jei skaičiau tai žinau, reikia nuolat sau priminti, kad galiu, bet kada paslysti ant įsisenėjusių baimių ar įsitikinimų. Todėl kiekvieną dieną renkuosi mokintis, save stebėti, stebėti žmones, reflektuoti ir elgtis kitaip. Ir visai nereikia pradėti nuo didelių kalnų vertimo, kartais mažas pokytis elgesyje, galėtų prasidėti nuo to, kad kai man kas nors pasako komplimentą, aš nepradedu išsisukinėti, o pasakau „ačiū“. Arba, kai man nepatinka kažkoks elgesys kitame žmoguje, aš tiesiog pasakau „noriu, kad nustotum taip kalbėti“. Ar tai sunku? Turbūt. Bet yra dar sunkiau gyventi toksiškame santykyje‘, – dalinosi patarimais Daiva Babilevičienė.
Ji yra „Uždaryk duris iš kitos pusės“ knygos autorė, sertifikuota koučingo specialistė, kognityvinės terapijos praktikė, seminarų bei stovyklų organizatorė.
