Venos, arterijos, kapiliarai – visas žmogaus kūnas yra išraizgytas kraujagyslėmis. Visas jas sujungus į viena susidarytų net arti 100 tūkst. kilometrų. Su amžiumi kraujagyslių atsparumas pažaidoms savaime didėja, tačiau puoselėdamas žalingus įpročius ir prastą gyvenseną žmogus pavojingas ligas gali sparčiai priartinti.
VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas konstatavo, kad ne atsitiktinai sergamumas kraujagyslių ligomis šiandien didėja. Pasak jo, didžiausią įtaką tam turi senėjanti visuomenė.
„Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, žmonės sensta, o tai yra vienas iš pagrindinių daugelio ligų, tarp jų – ir kraujagyslių, rizikos veiksnių. Be abejo, medicinos paslaugų prieinamumas, lengviau pasiekiamas detalesnis ištyrimas irgi prisideda prie tam tikrų ligų dažnėjimo“, – kalbėjo jis nuotolinio pokalbio metu.
Kartu jis pabrėžė, kad nors pacientų daugėja, gydytojai gali padėti vis vyresniems žmonėms – tiek sumažinti simptomus, tiek atlikti sudėtingesnes operacijas.
Kas didina kraujagyslių susiaurėjimo riziką?
Nepaisant to, kad kone plačiausiai visuomenėje kalbama apie venas ir jų išsiplėtimą, gydytojas nurodė, kad tai yra tik viena kraujagyslių ligų grupė.
„Tai yra pakankamai dažna liga, bet žymiai rimtesni susirgimai gali grėsti, jei nustatoma periferinė arterijų liga, tai yra kraujagyslių užakimas. Taip pat gydome ir išsiplėtusias kraujagysles – dažniausiai pasitaikantys yra aortos išsiplėtimai (aneurizmos). Tai būtų trys pagrindinės kraujagyslių ligų grupės“, – nurodė A. Skrebūnas.
„Aterosklerozės pagrindiniai rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolis, rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, stresai gyvenime, labai svarbi ir genetika.“
Paklaustas, kas labiausiai didina kraujagyslių susiaurėjimo riziką, gydytojas kaip vieną didžiausių kaltininkų įvardijo aterosklerozę – kitaip sakant kalkėjimą.
„Aterosklerozės pagrindiniai rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolis, rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, stresai gyvenime, labai svarbi ir genetika. Kai kurie šie veiksniai yra koreguojami, tą galima padaryti keičiant gyvenimo būdą, tačiau genetikos keisti tikrai negalime.
Aterosklerozė yra cholesterolio atsidėjimas į kraujagyslės sienelę. Kuo daugiau jo atsideda, tuo kraujo pratekamas spindis yra siaurinamas. Taip būtų galima paprastai pasakyti, bet aterosklerozė yra sudėtingas procesas ir su aterosklerotine plokštele gali būti daug visokių komplikacijų. Taigi padidėjęs tiek bendras, tiek „blogasis“ cholesterolis negerai, ypač jei tai trunka ilgą laiką“, – pabrėžė gydytojas.
Tiesa, chirurgas pridūrė, kad tai – tik vienas rizikos veiksnys, mat pasitaiko žmonių, kuriems aukštas cholesterolis būna visą gyvenimą, bet jiems nestebimi kliniškai reikšmingi kraujagyslių susiaurėjimai. „Dažniausiai reikia keletos rizikos veiksnių, kurie veiktų drauge ir sukeltų aterosklerozę“, – paaiškino jis.
Be to, pasitaiko ir šeiminių atvejų, kai genetiškai ligą paskatinama labai jauname amžiuje, kai dėl atsparumo cholesterolį mažinantiems vaistams gali nepadėti ir gydymas.
Skausmas – pirmasis kraujagyslių užakimo signalas
Pašnekovas pasakojo, kad kraujagyslių chirurgai dažniausiai susiduria su periferine arterijų liga.
„Tai yra viskas, kas yra galūnėse. Rankų arterijose aterosklerozė irgi gali būti, bet simptomai ne taip išreikšti – daugiausiai susiduriame su kojų arterijų ateroskleroze. Jei kalbėtume apie scenarijų, kai liga nebūtų gydoma ir leistume jai vystytis savo eiga, reikia žinoti, kad kraujagyslių susiaurėjimas (kalkėjimas) iš pradžių gali nesukelti visiškai jokių simptomų.
Tokiu atveju pakitimai randami atsitiktinai, jei pacientas tiriamas kokiais vaizdiniais tyrimais, kurie šiais laikais daromi vis dažniau. Tai, aišku, priklauso ir nuo gyvenimo būdo, aktyvumo, bet žmogus gali nejausti jokių simptomų. Pagrindinis simptomas, dėl kurio pacientai jau ateina, tai yra skausmas vaikštant, moksliškai – protarpinis šlubumas“, – dėstė A. Skrebūnas.
Kraujagyslių susiaurėjimas, kalkėjimas gali nesukelti visiškai jokių simptomų. Pagrindinis simptomas, dėl kurio pacientai jau ateina, tai yra skausmas vaikštant.
Pasak gydytojo, šis skausmas nuo įprasto skiriasi tuo, kad jį paskatina fizinis krūvis: „Jei yra užakusios kojų arterijos, einant, tai yra duodant krūvį raumenims, ypač blauzdų, reikia daugiau deguonies, maisto medžiagų, daugiau kraujo pritekėjimo. Tačiau kai pagrindinė magistralinė arterija užakusi ir visa kraujotaka vyksta tik smulkiomis kraujagyslėmis, to kraujo fizinio krūvio metu nebeužtenka, atsiranda skausmas.
Šiam skausmui būdinga tai, kad pastovėjus, pailsėjus jis praeina ir žmogus gali eiti toliau. Būna, labai gražiai žmonės įvardija ir atstumą, kurį gali praeiti be skausmo – pagal tai tie skausmai net skirstomi į tam tikras kategorijas.“
Gresia netekti galūnės
Jei liga negydoma, aterosklerozė progresuoja, skausmas jau atsiranda ramybės būsenoje. „Paskutinis etapas, tai kai jau atsiranda trofikos pakitimai, žaizdos, gangrena. Tai reiškia, kad savaime be jokios traumos dėl kraujotakos nepakankamumo pradeda mirti audiniai“, – ligos eigą nupiešė chirurgas.
Jis akcentavo, kad tokia komplikacija ne tik gresia esminiais pokyčiais gyvenime, bet ir yra pavojus sveikatai.
„Esant gangrenai prisidėjusi infekcija gali sąlygoti ir sepsį – kraujo užkrėtimą, žmogus gali netekti galūnės, kas iš esmės keičia gyvenimą, asmens savarankiškumą“, – kalbėjo A. Skrebūnas.
Jis pabrėžė, kad atsiradus skausmams ramybės būsenoje ir negyjančioms žaizdoms, pacientas skubiau turėtų patekti pas kraujagyslių chirurgą.
„Jei tai dar besimptomės formos, kokių atvejų yra daug, kraujagyslių chirurgo konsultacija nėra tokia būtina, bet reikėtų, kad šeimos gydytojas ar gydytojas, kuris diagnozavo ligą, kiek įmanoma sumažintų žmogaus rizikos veiksnius. Bet jei jau prasideda pirmi simptomai, būtų labai gerai, jei pacientas patektų pas kraujagyslių chirurgą konsultacijai“, – nurodė chirurgas.
Nuo vaikščiojimo mankštų iki sudėtingų operacijų
Paklaustas, koks gydymas taikomas pacientams, kurių kraujagyslės susiaurėjusios, gydytojas pirmiausia paragino koreguoti rizikos veiksnius.
„Griežtai rekomenduojama mesti rūkyti, jei nepavyksta sumažinti cholesterolio – skiriami vaistai. Mažinant kraujagyslių riziką dažnai skiriamas ir aspirinas. Iš pradžių visada stengiamasi pacientus gydyti konservatyviai. Tik tiems pacientams, kurie turi skausmus ramybės būsenoje ar žaizdas, toks gydymas nebeduos norimo efekto, nes liga būna per daug pažengusi. Tada jau iškart galvojama apie intervencinį gydymą“, – kalbėjo A. Skrebūnas.
Chirurgo pastebėjimu, labai naudingos ir moksliniai tyrimais pagrįstos yra vaikščiojimo mankštos. „Vaikščiojimas skatina vystytis smulkias kraujagysles, per kurias audiniai ir gauna visą kraujotaką. Lietuvoje dar to neturime, bet pasaulyje jau yra reabilitologų, kurie atskirai dirba su tokiais pacientais, prižiūri, kurie daro vaikščiojimo mankštas.
Nes kitą kartą tiesiog pasakyti pacientui, kad vaikščiotų, yra sudėtinga. Žinoma, vaikščiojimas neturi būti per skausmą. Jeigu žmogus jaučia skausmą, rekomenduojama eiti tol, kol ima skaudėti, tada pailsėti ir vėl paeiti iki skausmo. Yra nurodomas atstumas, kurį žmogus per dieną turėtų nueiti – su laiku jį reikėtų po truputį didinti. Labai geras „vaistas“ čia yra šuo, kurį galima vedžioti – jis būtinai priverčia išeiti ir pasivaikščioti“, – pastebėjo gydytojas.
„Pacientai suvokia kojos netekimo riziką ir yra tokių, kurie net gyvena mieste, ne giliame kaime, bet nesikreipia, nes bijo.“
Kai tai nepadeda, liga yra pažengusi, prireikia rimtesnės intervencijos – ligoninėje ištyrus pacientą nustatoma, kur konkrečiai yra pažeidimai ir parenkamas gydymas, kaip kraujo tekėjimo spindį geriausiai atstatyti ar suformuoti apeinamą jungtį, kad kraujotaka būtų atkurta.
„Gydymo metodai čia yra dvejopi: daugeliu atvejų pirmas pasirinkimas yra minimaliai invazinis metodas, kuris, garantuoja mažesnę intervenciją, greitesnį sveikimą. Tačiau pacientams, kuriems liga labai pažengusi, jis kartais nebegalimas, todėl renkamasi atvira operacija“, – pasakojo chirurgas.
Liaudies medicina padės prevenciškai, bet ne užgydyti žaizdą
Pasiteiravus, kaip vertina įvairius savigydos būdus – kraujagysles valančias arbatas, tinktūras, papildus, gydytojas neneigė, kad prevencijai tai gali padėti, tačiau ne ligai jau pažengus:
„To, kas užakę, išvalyti medikamentiniais būdais, liaudies medicina neįmanoma. Ar Rytų medicina, liaudies metodai gali padėti sumažinti rizikos veiksnius? Tikrai taip ir vis daugiau į tai atsisukama. Pats esu mokslu grįstos medicinos šalininkas, todėl daug pakomentuoti negaliu, bet negaliu ir sakyti, kad tai neveikia.
Kas tikrai neveikia, tai ant gangrenos uždėtas šiltas kopūsto lapas ar bulvė. Gydyti reikia priežastį, o gangrena jau yra pasekmė. Žaizdos tu nepagydysi nepagerinęs savo kraujotakos. Uždelsus ir per daug užsiėmus savigyda, kai jau yra kritinė situacija, viskas gali pasibaigti galūnės (kojos) amputacija. Tad čia per daug užsiimti savigyda nereikėtų.“
Kartu jis atkreipė, kad neretai pacientus atvykti pas gydytojus stabdo baimė. „Pacientai suvokia kojos netekimo riziką ir yra tokių, kurie net gyvena mieste, ne giliame kaime, bet nesikreipia, nes bijo. Nors jei jie būtų kreipęsi pagalbos laiku, jiems būtų buvę galima padėti“, – konstatavo A. Skrebūnas.
