Visos ateiname į darbą dirbti. Pagerinti buities ir būti, lipti karjeros laiptais, bet ne į lovas. Bent jau pradinis tikslas tikrai ne toks.
Tačiau gyvenimas – toks nenuspėjamas dalykas, kad ryte išėjusi į darbą gali atsibusti bendradarbio lovoje. Savi privalumai ir trūkumai, savos aistros ir nuopuoliai.
Romantiška pradžia
Tu – naujokė. Vienas iš kolegų tikrai patrauks akį ir privers pasaulį suktis. Arba tavo galvą. Vienas žvilgsnis iš padilbų, šypsena ir raudonis, nuplieskęs tavo veidą. Kaip gera vėl pasijusti paaugle... Dažnesni pokalbiai „dėl darbo“, ilgesnės kavos pertraukėlės ir kiti susižavėjimo atributai. Tiesa, darbas nueina į antrą planą, o susikoncentruoti tampa vis sunkiau.
Rytais ilgiau užtrunkama prie veidrodžio, kelnes pakeičia sijonai ar suknelės, o iki šiol tik pajamų šaltinis buvęs darbas nušvinta kitomis spalvomis.
Ateini anksčiau, o savo vietą palieki paskutinė. Širdis ima plakti tankiau vos išgirdus jo balsą, o kūnas maloniai nutirpsta susitikus jūsų žvilgsniams. Net bendradarbiai pastebi, kad pražysti ir pagyvėji, tik dar neįtaria tikrosios priežasties.
Jei esi romantikė – įsivaizduosi namuką su balta tvorele, jei realistė – judu abu, besivoliojančius pataluose. Čia su sąlyga, kad aistros objektas atsako tuo pačiu. Nebent mėgsti šaudyti tuščiais šoviniais.
Romanas įsibėgėja
Viskas įgauna pagreitį: kavos pertraukėlės virsta vyno vakarais, darbiniai pokalbiai persikelia ant namų kušetės, o paaugliškas sutrikimas virsta moteriška aistra. Darbe vis sunkiau nuslėpti „netyčinius“ prisilietimus, ne vietoje ir ne laiku prasiveržusį juoką ar „nubarzduotus“ žandus.
Kolegos tyliai šnabždasi ir spėlioja, kas tavo namuose palieka dantų šepetėlį. Įtarimai didėja, o jūsų pokalbiai ir elgesys stebimi gausybės smalsių akių – juk toks įvykis!
Kraujas kaista ne tik nuo naujo romano, bet ir nuo paslapties, kurią abu turite išlaikyti. Juk tai pats geriausias afrodiziakas. Kasdien – tarsi į karą. Sužinos ar ne? Juk ne visiems darbdaviams patinka tarnybiniai romanai.
Dirbti vis dar sunku, tačiau eiti į darbą – vienas malonumas. Nejauti, kaip baigiasi darbo valandos, negirdi, ką sako viršininkas. Kvepianti, energinga ir optimistė. Vis dar su šypsena ir pakylėta.
Jausmų potvyniai ir atoslūgiai
Kolegos jau garsiai aptaria jūsų tarpusavio santykius, ir tik laiko klausimas, kada tai sužinos vadovas. Atmosfera kaista.
Santykiai nebekelia tiek pradinio jaudulio, darbas vėl grįžta į pradines vėžes. Tik įprotis dingti per kavos pertraukėles išlieka. Ir dozė kasdienio adrenalino. Namelis svajonėse atrodo pasiekiamas ranka, o nėriniuoti apatiniai vis dažniau lieka apatinėje spintos lentynoje.
Atsiranda „nekalbadieniai“, pakeltas balso tonas ir demonstratyvus flirtas su kitais. Kartais. Po to – vėl naktis kartu ir atsisveikinimas prie darbovietės durų. Vis dar įprotis įeiti atskirai.
Kartais pagalvoji apie darbą kitur, nes paslaptis ima varginti ir kelti susierzinimą. Apkalbos ir kreivi šypsniai – taip pat. Viskas pakimba „mirties“ taške. Reikia laukti finalo – kvietimo pas vadovą „ant kilimėlio“.
Karjera arba išsiskyrimas
Vieną dieną apsilankai „valdžios“ kabinete. Spektaklis baigėsi – jūs demaskuoti, ir paslapties nebeliko. Pasirinkimo laisvė: karjera šioje darbovietėje (ir pažadas baigti visus šuru-muru) ar atleidimo raštas.
Tarnybiniai romanai – sumaišties ir nedarbingumo iniciatoriai. Įsimylėjus darbas tikrai nerūpi: kol vieni slapčia susitikinėja – kiti juos apkalba. Taip pat paslapčia. Jei porelė susipyksta – nukenčia ne tik darbingumas, bet ir šalia esantys prietaisai. Vienu ar kitu atveju įmonei tai nenaudinga.
Jei esi romantikė, paašarosi, mesi darbą ir eisi ieškoti kito. Kad ir už menkesnį atlyginimą – kad tik būtum su išrinktuoju. (Nors garantijos, kad po to neišsiskirsite – nėra. Meilės reikaluose garantijos nedalijamos).
Jei esi realistė – dirbsi toliau. Su aistros objektu atsisveikinsi (meilė ateina ir išeina, o valgyti norisi visada) ir imsi dairytis naujo. Iš kito ‚lizdo“. Arba liksi su tuo pačiu, tik įslaptinsi santykius.
Meilė trukdo darbui
Žmonės kalba, kad gudri lapė tame pačiame kaime vištų nepjauna, o ką sako profesionalai?
Pasak psichologo Kęstučio Dragūnavičiaus, artimesnius santykius su bendradarbiais pagreitina tai, kad šiuos žmones matome iš arti kiekvieną dieną: nepagražintus, įvairiose situacijose ir įvairios nuotaikos. Žinome visus privalumus ir trūkumus. Vadinamoji rožinė stadija baigiasi greičiau, todėl santykių kontūrus matome aiškiau.
Tačiau ne su visais bendradarbiais imame bučiuotis. Pokalbiai su tais, su kuriais formalus bendravimas greičiau tampa neformaliu, darosi šiltesnis ir gali virsti lengvu flirtu. Artumo poreikis (natūralus visiems žmonėms) verčia išsipasakoti savo bėdas ir nesėkmes meilės fronte. O kartu pastumia į naujo nuodėmklausio glėbį.
Kodėl į santykius darbe žiūrima kreivai? Psichologas atsako paprastai: jei Amūras praskrenda tarp viršininko ir pavaldinio, dingsta objektyvumas, nes darbas imamas vertinti ne pagal kokybę, o pagal emocinį pasitenkinimą. „Jei santykiuose duobė, galima įtampa, neracionalus priekabiavimas dėl smulkmenų ir neigiamų emocijų gausa“, – sako Kęstutis.Tai susiję ir su niekuo nekaltais bendradarbiais.
Jei apėmusi euforija – aistros objektas lepinamas išskirtiniu dėmesiu ir paaukštinimu. Į jo daromas klaidas žiūrima pro pirštus.
Nuomonė vieninga – meilė darbui trukdo.
Būti ar nebūti tarnybiniam romanui
Teigti, kad tokie santykiai tvirtesni ar, atvirkščiai, trumpalaikiai – negalima. Čia veikia atsitiktinumo faktorius: viską gali sugriauti vadovo priešiškumas darbuotojų romanų atžvilgiu ar nauja žavi bendradarbė.
Jei per kavos pertraukėlę reguliariai užsidarote valytojos kambarėlyje – santykiuose rutinos gali ir neatsirasti. Jei ir vadovai tam neprieštaraus – galima teigti, kad iš to gali kas nors pavykti. Na, bent jau aktyvus seksualinis gyvenimas.
Jei pavydžiai sekate kiekvieną antrosios pusės žingsnį, suirztate jam ilgiau nei penkias minutes pakalbėjus su bendradarbe – apie vestuvinį tortą ir baltai dažytas tvoreles geriau pamiršti.
Būti ar ne kažkam daugiau – spręsti ne psichologams, juk mėgautis ir kankintis darbo „malonumais“ teks ne jiems.
