Pasiilgusiems ekstremalumo – TOP Lietuvos bokštai
1. Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas
Tai aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarties hidrografinį draustinį ir vaizdingiausio Aukštaitijoje miškingo ežeringo kraštovaizdžio etaloną – pasižymintį unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis.
2. Apžvalgos bokštas Drėvernoje
Apžvalgos bokštas Drėvernoje2015 m. gegužės 29-ąją atidarytas naujas apžvalgos bokštas Drevernos kaime, Klaipėdos rajone. Šis naujausias metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas dešiniajame marių krante yra aukščiausias (15 m) iš visų iki šiol pastatytų ir vienintelis, kurio viršuje sumontuotos vienkojės metalinės kėdutės.
Šis apžvalgos bokštas, lankytina vieta Kelmės rajone, Tytuvėnų regioniniame parke ant Kokmaniškės (Majako) kalno, kurio aukštis siekia 162,4 m virš jūros lygio. Užlipus į kalną bei įkopus į bokštą atsiveria įspūdingas Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdis.
4. Sartų ežero apžvalgos bokštas
Sartų ežero apžvalgos bokštas stovi Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Sartų ežero apžvalgos bokštas yra 33 metrų aukščio.
Tai Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio, nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei Zarasų miesto apylinkes. Nusileidus laipteliais žemyn, galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku, kuris tęsiasi beveik pusantro kilometro.
6. Lietuvos etnokosmologijos muziejus
Lietuvos observatorija ir muziejus Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.
Anykščių regioniniame parke – unikalus apžvalginis medžių lajų takas. Lajų takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų.
8. Aukštagirės apžvalgos bokštas
Mišku apaugęs Aukštagirės kalnas (aukštis 215,1 m.) stovi Šilalės rajono Bilionių seniūnijos Aukštagirės kaimo teritorijoje. Aplink kalną auga miškai. Aukštagirės kalnas – tai aukščiausia Aukštagirės geomorfologinis draustinio, kuris įeina į Varnių regioninio parko teritoriją, kalva.
9. Krekenavos regioninio parko bokštas
Jis stovi Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, šalia Lankytojų centro. Bokštas pastatytas 2014 m., jo aukštis 30 metrų. Žmonės gali pasikelti į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama. Pakrantėse pjaunami krūmai, retinamos medžių šakos, kad parko svečiams atsivertų vingiuojantis Nevėžis.
10. Apžvalgos bokštas Bijeikiuose
Apžvalgos bokštas Bijeikiuose (Anykščių rajone, Anykščių regioniniame parke) yra 15 metrų aukščio, stovi ant kalvos, esančios 163 m virš jūros lygio. Šis apžvalgos bokštas taip pat dar vadinamas ir Rubikių apžvalgos bokštu, nes yra prie Rubikių ežero.
Norintiems atgaivos – parkai ir pažintiniai takai
Tai botaninis draustinis Arlaviškių kaimo (Taurakiemio sen., Kauno raj.) pakrašty, stačiame Nemuno kilpos šlaite apaugęs paprastaisiais kadagiais. Išskirtinė kadagyno ypatybė yra oro grynumas, nes kadagys – vienintelis augalas Lietuvoje, išskiriantis ypatingai daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. Visas takas yra 1,3 km ilgio, tame tarpe – 501 m pakylėto lentinio tako.
2. Varnikų pažintinis takas
Pažintinio tako ilgis – 3,5 km. Take įrengta 10 informacinių stotelių, kur aprašomas besikeičiantis kraštovaizdis bei čia randamos augalų ir gyvūnų rūšys, kelios poilsio vietos su suoleliais, keletą pavėsinių ilgesniam atokvėpiui. Dalis tako yra medinis, likęs - gruntinis miško takelis.
3. Akmenų rūžos pažintinis takas
Tytuvėnų regioniniame parke Užpelkių botaniniame zoologiniame draustinyje atidaromas Akmenų rūžos (ruožo) pažintinis takas, kuris unikalus ne tik gamtine, bet ir menine prasme. Garsūs Lietuvos skulptoriai iš akmenų sukūrė originalias skulptūras ir instaliacijas. Akmenų rūžos pažintinio tako ilgis apie 1,3 km.
4. Kalniškių konglomeratų atodanga
Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų (į kietą uolieną surišto smėlio, žvyro, gargždo) sluoksniai.
Konglomeratų ertmėse ir nelygumuose randama nedidelių varveklių – sustingusių stalaktitų užuomazgų. Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu (užlietu) Kalniškės kaimu.
5. Šavašos pažintinis takas 1,5 km
Šavašos pažintinis takas – tai pėsčiųjų takas palei vaizdingą Šavašos upę. Tako ilgis – 1,5 km. Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia upės slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 11 metrų kas vieną kilometrą.
6. Šauklių riedulynas
Šauklių riedulynas yra Skuodo rajono savivaldybės, Mosėdžio seniūnijos teritorijoje. Jos plotas – 82 ha. Jis patenka į Salantų regioniniame parke esantį Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Tai – natūrali paskutinio ledynmečio, slinkusio prieš 26 tūkst. metų, suformuota teritorija, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3-1 metro ar net 3 metrų skersmens akmenys.
7. Pūčkorių atodanga
Pūčkorių atodanga – geologinis paminklas, dešiniajame Vilnios krante. Tai ledynmečio atodanga – aukščiausia Lietuvoje, kurios aukštis 65 m, o plotis – 260 m, ir atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Pūčkorių atodangą suformavo Vilnios upės šoninė erozija.
8. Papilės atodanga
Papilės miestelyje yra įkurtas Papilės geologinis draustinis – tai Papilės Juros periodo atodanga, kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų.
9. Mūšos tyrelio pažintinis takas
Žagarės regioniniame parke Mūšos tyrelio pažintinis takasesančiame Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje nutiestas naujas pažintinis takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Jo ilgis – 3,60587 km.
10. Dusetų girios pažintinis takas
Jei būsite netoli Dusetų – būtinai apsilankykite Dusetų girios pažintiniame take. Takas yra Dusetų girios zoologiniame – botaniniame draustinyje. Dusetų giria – nepaprastas miškas. Miškas pilnas visokių paslapčių: vienos – dar neatskleistos, kitos – užmarštin nukeliavę girios gyventojai bei įvykiai.
