Tada Velečkos buvo išteisinti byloje dėl neteisėto praturtėjimo. Teismo motyvas –nebuvo įrodyta, kad turtas buvo įsigytas iš neteisėtų pajamų.
Dėl neteisėto praturtėjimo buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, - rašoma populiariausiųjų šalies knygų sąrašuose jau trečią mėnesį įsitvirtinusioje žurnalisto Dailiaus Dargio naujausioje knygoje “Kriminalinė Agurkinių odisėja”.
Agurkinių prabanga ir moterys
S. Velečkos ir jo sutuoktinės teisės buvo apribotos į aukso dirbinius ir prabangų, deimantais papuoštą laikrodį, kurių bendra vertė – per 163 tūkstančių litų. Buvo areštuoti ne tik Velečkų papuošalai, bet ir trys „BMW“ automobiliai, du motociklai. Šiandien jie yra pakankamai nuvertėję, bet vis dar saugomi policijos konfiskuotų transporto priemonių aikštelėse.
Mokesčių inspekcijos atstovai pareiškė, jog nuo 2001 iki 2011 metų S. Velečkos išlaidos legalias, pagrįstas pajamas viršijo 560 tūkst. litų, o L. Velečkienės išlaidos pajamas viršijo 220 tūkst. litų. P
er kratą sutuoktinių namuose pareigūnai paėmė 9 tūkst. litų kainuojantį auksinį pakabutį su briliantais, 21 tūkst. litų vertės auksinį moterišką žiedą su briliantais, 34 tūkst. litų vertės auksinį žiedą su deimantais, kitus papuošalus. Visi jie tebesaugomi prokuratūros seifuose.
Pasiteiravus apie švaistymosi pinigais atvejus, kurie sukėlė pareigūnų juoką, mano pašnekovai iš kriminalinės policijos turėjo kuo pasidalinti Agurkinių turtų tema. Apie 2007 metais vaizdingoje Kauno Lampėdžių gyvenvietės vietoje pastatyto ir šiuo metu jau parduodamo S. Velečkos-Agurko namo statybos darbų istoriją iki šiol tarp kriminalistų sklando pačios įvairiausios versijos.
Pareigūnai prasitarė, kad kai jis statėsi namą ir labai reikėjo trūkstamų statybinių medžiagų, jos galėjo būti pavogtos arba nupirktos pusvelčiui. Arba galbūt jas atitempė kažkas iš grupuotės narių.
Greta Vilijampolės, pakankamai vaizdingoje Lampėdžio ežero pakrantėje, pastatytas S. Velečkos šeimos namas atrodo kur kas kukliau nei anų laikų Daktarų gaujos ar kitų Kauno kriminalinių veteranų pilaitės bei dvarai.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį statytas dviejų aukštų, beveik 200 kvadratinių metrų ploto namas jau ne vienerius metus yra parduodamas. Už statinį dabar prašoma beveik 450 tūkstančių eurų. Iš viešoje erdvėje patalpintame skelbime pateikiamų nuotraukų matyti, kad namo interjeras įrengtas kukliai, bet skoningai, tarsi sklando Provanso architektūros dvasia.
Mano šnekinti pareigūnai stebėjosi prisimindami S. Velečkos silpnybę itin prašmatniems bei kokybiškiems „Zilli“ firmos drabužiams bei prabangiems, galingiems automobiliams.
„Šmutkėms“ ir automobiliams jie tikrai negailėjo pinigų. Keliavo į Aziją, Ameriką, Meksiką. Kaip ir visi tokio lygio veikėjai skersai ir išilgai buvo išvažinėję Europą. Galbūt tik Vokietiją aplenkdavo, nes dėl praeities reikalų, pasirodžius tenai, būtų užsidegusi raudona lemputė.
Oficialiai byloje užfiksuota, kad Vokietijoje S. Velečkai jo draugai buvo nupirkę laikrodį už 23 tūkst. eurų. „Louis Vutton“ rankinė Paryžiuje jo piniginę paplonino 10 tūkst. eurų“, - ypatingą prabangą mėgusio kauniečio pirkinius įvardijo Kriminalinės policijos biuro pareigūnas Artūras Garla.
„Kad tuo metu jie turėjo nemažai pinigų, bene geriausiai patvirtina faktai, jog pirko laikrodžius, vertinamus daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Agurko žmonai būdavo dovanojamos rankinės, kurių vertė siekė ir 16 tūkst. eurų. Bet tai nereiškia, kad jie turėjo sukaupę milijonus. Netgi sėdę už grotų jie sulaukia neblogos finansinės paramos iš draugų, turinčių svorį Latvijos bei Rusijos nusikaltėlių sluoksniuose. Kalbėta, kad šie vienu metu reguliariai kai kurių kauniečių veikėjų artimiesiems kas mėnesį perdavinėjo po kelis ir daugiau tūkstančius dolerių ar eurų“, - kalbėjo Agurkinių gaujos stebėjimo metais Kriminalinės policijos biure dirbęs Teisutis Vėbra.
Pareigūnų žiniomis, ne ką mažiau ir labai paprastai su pinigais išsiskirdavo ir pagrindinių gaujos narių moterys. Savo nevaržomo klestėjimo metais nė viena iš Agurkinių žmonų nesirūpino, kaip kukliai pragyventi. Jos tiesiog taškėsi pinigais. „Kiek mums žinoma, Čikio moteris kurį laiką veždavo drabužius iš užsienio. Buvo laikas, kai su Agurko Lina ji buvo atidariusi parduotuvę, bet netrukus nutraukė savo veiklą“, - prisiminė A. Garla.
„Šiaip žmonos pačios pasiimdavo pinigų kiek joms prireikdavo“, - pastebėjo dabartinis Vilniaus Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Marekas Gulbinovičius.
Garsiausių mados ženklų gerbėjai
„Galima sakyti, kad buvusi Agurko žmona Lina buvo savotiška lyderė tarp kitų grupuotės narių moterų, - tvirtino A. Garla. – Jie, kaip ir kiekvienas save gerbiantis to pasaulio veikėjas, nuolatos investuodavo į savo moteris ir jų poreikius. Kažkur pavogtų rūbų „apsišopinimai“ vykdavo tiesiog reguliariai.
Ir internete, ir būdavo atvežami iš skirtingų užsienio šalių. Atsiskaitymai už daiktus vykdavo internetu. Esama duomenų, kad kai kada apmokėjimai būdavo atliekami ir padirbtomis kredito kortelėmis. Iš visų grupuotės narių ypač Agurkas buvo pamėgęs „brendinius“ rūbus.
Jų vis kažkas iš bendrų atveždavo iš Anglijos, Amerikos arba Olandijos. Lankydamasis Kijeve jis siūdavosi odines striukes pas rimtus ir nagingus odos gamintojus bei siuvėjus. Agurkas išties atrodė prabangiai. Jis buvo pamėgęs batus ir striukes, pagamintus iš krokodilo odos. Iš rankų dažnai nepaleisdavęs krokodilo odos delninukės.“
„Taip, S. Velečka buvo labai pamėgęs „Zilli“ ir „Bogner“ firmų drabužių kolekcijas. Jo namuose teko pastebėti elegantiškų kostiumų kolekciją, kurią puošė „Hugo Boss“ ženklai“, - įsiterpdamas pasakojo M. Gulbinovičius.
Pareigūnai pabrėžė, kad noras puikuotis prašmatniais drabužiais bei vairuoti išskirtinės apdailos naujausius automobilius – labiau pižonams įprastas elgesys. Būtent tokiais tarp pareigūnų ir buvo laikomi Agurkinių branduolio nariai. „Būta kalbų, kad viena pas Agurką atsiradusi odinė striukė, kuri prieš tai galėjo būti pavogta Amerikoje ar Anglijoje, galėjo oficialiai kainuoti net 100 tūkst. eurų, bet Agurkas už ją sumokėjo 40 tūkst., - prisiminė A. Garla. – Kai pasklido kalbų, kad šią striukę norėta perleisti kažkam kaip dovaną, Agurkas labai rūpinosi, jog niekam kitam, o būtent jam atitektų. Ne ką mažiau mus stebino, kad jis siuvosi žymių vardinių rūbų klastotes, perdirbinius
. Pamenu situaciją, kai Šūdmaišis itin ilgai Agurkui vežė gerą slidininko kostiumą. Nesulaukdamas žadėtos dovanos, jis nervinosi ir klausė: ,,Tai kada, visgi kada?“ O Šūdmaišis su jam būdinga maniera vis atsakydavo: „Ryt, poryt arba užporyt.“
Kad Agurkiniai išties rūpinosi savo ir artimųjų įvaizdžiais bei gerove, iliustruoja ir pareigūnus pasiekęs faktas, kad, prieš patekdamas už grotų, N. Tučkus jau rengėsi nusipirkti nuosavą namą, šiam pirkiniui buvo atsidėjęs beveik pusę milijono tuometinių litų. „Faktas, kad ne savo vardu jis ketino pirkti tą namą“, - pabrėžė A. Garla.
Iš pradžių kriminalistus buvo pasiekusi informacija, kad Agurkiniai galėjo turėti nuosavo turto netgi Vakarų Europos šalyse. „Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta tai patvirtinančių duomenų, kad jie buvo įgiję turto Ispanijoje. Yra ne vienas atvejis, kad kai jie susiruošdavo į Ispaniją, užsisakinėdavo tiktai viešbučius. Manyčiau, kad, jei būtų turėję nuosavą nekilnojamąjį turtą tose šalyse, tikrai nebūtų gyvenę viešbučiuose. Tiek Agurkas, tiek Petkauskai buvo įsigiję nedidelius butus Nidoje. Tas pats N. Tučkus, kaip jau minėjau, darė realius žingsnius, kad nusipirktų namą Kaune“, - kalbėjo A. Garla.
Pasigilinus į dabartinę Agurkinių vyrų finansinę padėtį A. Garla pareiškė: „Nemanau, kad Agurkas šiandien yra tuščias. Galbūt jis kai kam imituoja, kad neturi pinigų.“
Iš „relakso“ naktų – į meilės glėbį
Ne kartą žiniasklaidoje linksniuota tema apie Agurkinių ryšius su anuomet populiarios merginų popgrupės „Olialia pupytės“ atlikėjomis. Pareigūnai prasitarė, kad A. Perminas-Šūdmaišis pramogų verslo merginas pristatė Agurkiniams. Nors pradžioje buvęs tik lengvabūdiškas bendravimas, palaipsniui jis peraugo į meilę. Net trys šios grupės atlikėjos vienaip ar kitaip buvo susietos su Agurkiniais.
„Iš pradžių jie merginas veždavosi į užsienio kalnų kurortus. Galbūt jiems tai buvo savotiškas „relaksas“ ir pabėgimas nuo slegiančios aplinkos, – pasakojo A. Garla. – Kartą kalnuose Marina Bui susilaužė koją, bet vėliau žiniasklaidoje pranešta, kad neva susižalojo jodinėjimo metu.
Ta pati Vita Jakutienė per apklausą yra prasitarusi, kad mylėjo prieš kelerius metus nužudytą Deimantą Bugavičių. Tą lemtingą vakarą, kai į D. Bugavičių pasipylė šūviai, ji sėdėjo greta automobilyje.“
„Tiesiog taip nutiko, kad Saulius su M. Bui tapo vyru bei žmona. Bet nieko blogo negalėčiau pasakyti ir apie buvusią Sauliaus žmoną Liną, - sako M. Gulbinovičius. – Man ji pasirodė labai gera šeimininkė, kuri tinkamai prižiūrėjo šeimos namus bei vaikus.
Tai išlaikyta, santūri moteris. Kiek teko lankytis jų namuose, ji visuomet korektiškai elgdavosi išvydusi pareigūnus. Jų namai visuomet buvo sutvarkyti, jautėsi šeimininkės ranka.“
„Vienareikšmiškai Agurkas buvo vienas dažniausiai lankomų Lukiškių kalinių”, - tvirtino buvęs kalėjimo prižiūrėtojas Valentinas Liniovas.
Jis teigė, kad 2013 – 2016 metų laikotarpyje, kai S. Velečka buvo kalinamas Lukiškėse, dažniausiai jį lankydavusi žmona Marina Bui - Velečkienė.
Taip pat jo advokatas Kristupas Ašmys, vienas iš kadaise Vilniuje garsėjusios nusikaltėlių gaujos asmenims priskiriamas vyras bei prieš keletą metų mįslingomis aplinkybėmis Kaune nušautas jaunųjų nusikaltėlių gaujoms priskirtas Deimantas Bugavičius, pravarde Deima.
Pastarasis daug mačiusiam ilgus metus kalėjimų sistemoje išdirbusiam V. Liniovui paliko, kaip mandagiai ir tvarkingai atrodžiusio vyruko įspūdį.
Pašnekovo žodžiais, D. Bugavičius 2015 – ųjų rugpjūtį, kaip liudytojas dalyvavo Lukiškių svečių kambaryje surengtoje S. Velečkos ir M. Bui kuklioje tuoktuvių ceremonijoje. Tą įsimintiną vasaros dieną S. Velečka buvo pasipuošęs kostiumu, o iš laisvės į Lukiškes atskubėjusi M. Bui vilkėjo vasariškai trumpą, elegantišką, baltos spalvos vestuvinę suknelę. Neilgai trukus D. Bugavičius buvo nušautas.
„Per dieną Lukiškėse kaliniui yra skiriama iki 4 valandų pasimatymams su žmonėmis iš laisvės. S. Velečkos sutuoktinė Marina dažnai sugebėdavo išsikovoti vietą.
Ji ir Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė neretai įstengdavo tiesiog prasibrauti pro gyvą eilę, kad pamatytų savo mylimuosius vyrus. Ne kartą tų pasimatymų metu esu matęs Mariną liejančią ašaras. Faktas, kad jai sunku. Juk toks gyvenimas išties sudėtingas ir pareikalauja nemažai kantrybės”, - prisiminė buvęs Lukiškių darbuotojas.
Naujausią D. Dargio knygą „Kriminalinė Agurkinių odisėja” vis dar galite surasti pagrindiniuose šalies knygynuose bei internete: www.dailiausknygos.lt arba www.knygos.lt