Į dešimtuką atvažiavot ant trijų ratų, koks jausmas taip važiuoti ir koks jausmas užimti tokią vietą?
Ratai buvo 4 tik vienas nesisuko, mūsų istorijoje buvo ir toks atvejis kai finišavome tik su 3 ratais, vietoje 4-to žiojėjo skylė, tai yra buvę ir blogiau. Turbūt tai buvo vienas iš didžiausių įvykių viso Dakaro metu. 11 dienų iš 12-kos pravažiavau nepramušęs nei vieno rato ir tai buvo rekordas. Tačiau paskutinę dieną buvo pramušti 3 ratai, o atsarginius turėjome tik 2.
Kai kuriuose etapuose pasitaikydavo navigacijos klaidų, kaip manote, jeigu ne tos klaidos, galbūt dar aukštesnę vietą būtumėt užėmęs?
Manau, kad nereikėtų varyti Dievo į medį. Turėjome navigavimo iššūkių, bet galvoju, kad absoliučiai visi turėjo vienokių ar kitokių iššūkių. Manau, strategiškai žiūrint žengėme pusę žingsnio atgal tam, kad po metų būtume dviem žingsniais priekyje.
Per visas lenktynes reikalai susiję su navigavimu užtruko apie pusvalandį, tai turbūt būtų apie pora pozicijų. Turint galvoje mūsų pasiruošimo galimybes, manau, kad 8 vieta šiuo metu jau ir taip yra [gera], esame labai efektyvūs.
Ar 8 vieta jau yra lubos?
Prieš tai mūsų pasiektas rekordas buvo prieš 5 metus ir iki šiol jis nebuvo pagerintas. Ar lietuviai gali būti greitesni? Tikrai gali. Manau, kad mes galim būti penketuke.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.