Per 25 metus „Aurum 1006 km“ lenktynių metu įvyko dešimtys įsimintinų įvykių, kurie buvo aptarinėjami ne tik automobilių sporto bendruomenėje, bet ir lenktynių žiūrovų, tačiau šį kartą labiausiai galvoje įstrigusiais momentais pasidalino „Aurum 1006 km“ lenktynių senbuviai: Robertas Kupčikas, Jonas Gelžinis ir Ramūnas Čapkauskas.
Įsimintinų akimirkų buvo ne viena
Eilę metų su „Porsche“ markės automobiliais „Aurum 1006 km“ lenktynėse dalyvaujantis Robertas Kupčikas negalėjo išskirti vieno, labiausiai atmintyje įstrigusio momento: „Nėra vieno, yra daugiau“, – sakė R. Kupčikas.
„Yra dingę stabdžiai. Atvažiuoji į posūkį ir nėra kaip sustoti. Jeigu lietus stiprus, esate matę kaip tiesiojoje automobiliai sukasi pagavę dideles balas. Tokių nejaukių situacijų“, – tęsė lenktynininkas.
Galiausiai, „Porsche Baltic“ komandos lyderis su šypsena veide pabrėžė: „Šiaip, nežinau. Aš išsitrinu viską iš smegenų. Aš viską pamirštu“.
Lenktynės iki paskutinių ratų
Ne vieną „Aurum 1006 km“ pergalę savo arsenale turintis Jonas Gelžinis pradėjęs kalbėti apie neužmirštamas lenktynių akimirkas trumpam sustojo: „Reikėtų pakapstyti atmintį“, – su šypsena veide atsakė J. Gelžinis.
„Iš tiesų, daug įvairių (momentų) buvo. Tai kintančios oro sąlygos, netikėti faktoriai, incidentai trasoje, po to sprendimai ką reikia greitai daryti. Va tokie išlieka dažniausiai“, – pridūrė lenktynininkas.
Vis dėlto, „Circle K miles Plus Racing Team“ komandos narys taip pat prisiminė ir patį saldžiausią „Aurum 1006 km“ lenktynių momentą.
„Kuomet dvi „Audi“ paskutiniuose ratuose pasivijo (lyderį) ir finišavo pirma ir antra. Iš tikrųjų, įtampa buvo iki paskutinio rato“, – prisiminimais dalijosi J. Gelžinis.
Baimę keliantys automobilių gedimai
Ralio ir žiedo disciplinas išbandęs ir jose ne vieną pergalę pelnęs Ramūnas Čapkauskas, paklaustas apie įsimintiniausią „Aurum 1006 km“ lenktynių momentą sakė: „Yra ir ne vienas“, – pabrėžė R. Čapkauskas.
„Įsimintiniausias (momentas) buvo tas, kai mes laimėjome šitas lenktynes. Tai buvo tokia, mūsų gamybos mašina, ji kėlė daug emocijų. Labai daug mes prie jos dirbome, kad pasiektume rezultatą. Ir po to, kai pamatėme, kad mums klostosi labai gerai ir mes laimėsime lenktynes, ir kai paskutinę valandą, likus pusvalandžiui, važiavome beveik su tuščia padanga, bet ačiū dievui, kad ta mašina buvo labai lengva, tai jinai tiesiog leido važiuoti“, – pasakojo R. Čapkauskas.
„Dar su ta pačia mašina buvo nutikimas, kai komandoje važiavo Dovilas Čiutelė. Duslintuvas prakiurdė baką, jį teisėjai stabdo, mes matome ugnis skverbiasi, o aš jam neleidžiu sustoti. Sakau tuoj nustos degti ir varyk toliau. O jisai varo ir ta ugnis vis didėja“, – su šypsena veide prisimena lenktynininkas.
Daugiau įdomių lenktynininkų įžvalgų – vaizdo reportaže viršuje.
