Bibliotekininkė Onutė sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekoje dirba jau 42-ejus metus – pradėjo dar būdama studentė. Kaip pasakoja moteris, bibliotekininko darbas nėra vien dėlioti knygas, kaip daug kas įsivaizduoja. Atmintyje turi nugulti tūkstančiai autorių ir pavadinimų.
Onutė pasakoja, kad kiekvienas bibliotekininkas praeidamas paglosto knygas. Visgi jų pačių valdžia dar niekada nepaglostė. Aukštąjį išsilavinimą įgijusi moteris ir dabar teuždirba vos 410 eurų „į rankas“. Dėl to visą gyvenimą dirbo dar du papildomus darbus.
„Tiesiog stojiškas taupymas. Stojiškas taupymas. Visada turi pasirinkti tik labai reikalingus daiktus, ar pirkti paslaugas“, - tiesiai šviesiai sako Onutė Juršėnienė.
Valdžios pažadai, kad dėl mokesčių perdėliojimo alga kiekvienam vidutiniškai kils apie 50 eurų, Onutę menkai tedžiugina.
„Kai aš gaunu 400, tai bibliotekininkui 600 būtų padoresnė alga“, - mano moteris.
Būtent apie keliais šimtais, o ne keliasdešimt eurų didesnius atlyginimus svajoja didžioji dalis tautiečių. Esą tada gyvenimo kokybė tikrai pagerėtų ženkliau, o ir algų vidurkis artėtų prie viliojančio skaičiaus – tūkstančio eurų. Taigi ar galime artimiausiu metu tikėtis tikro algų proveržio? Ekonomistas Gitanas Nausėda aiškina, kad tam reikalingos dvi sąlygos.
„Jos gali didėti sparčiau dėl to, kad darbo jėgos paklausa didesnė už pasiūlą ir būtent tokią situaciją mes dabar turime ir, manau, turėsime dar 3-4 metus. Kita galimybė - per mokesčių politikos elementus, kurie nukreipti į darbo mokesčių mažinimą, pasiekti, kad žmogus į rankas gautų daugiau“, - aiškina ekonomistas Gitanas Nausėda.
Pirmoji sąlyga lemia, kad algos didėja kasmet, tačiau ne drastiškai. Pernai – arti dešimties procentų, šiemet prognozuojama kiek mažiau. O štai iš vadinamosios reformos daug tikėtis esą nereikėtų.
„Tikėtis radikalesnio darbo mokesčių sumažinimo, kai liks ne keliasdešimt eurų daugiau, o gal 150 ar 200 eurų daugiau, įmanoma tik perskirstant mokesčius. Ir čia mes atsimušam kakta į kitus, labai nepopuliarius visuomenėje mokesčius: NT mokestis, automobilių mokestis“, - aiškina ekonomistas G.Nausėda.
Kol kas valdžia planuoja tik nekilnojamojo turto mokestį kiekvienam ne pagrindiniam būstui. Bei norima apmokestinti perkamus taršius automobilius. Tačiau iš to gausūs aruodai nepribyrėtų. Kol kas galimybių ženkliai didėti algoms neįžvelgia ir darbdaviai.
„Jeigu mes norim pasiekti aukštesnių valstybių funkcionavimo lygį, aš kol kas nelabai matau proveržio krypčių“, - sako Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Esą „valstiečių“ sugalvotas mokesčių perdėliojimas bus vienkartinis dalykas, kuris greitai pasimirš. Premjeras prieštarauja. Esą algos kils ne tik kitąmet, bet ir po poros metų.
„Mes numatę per keletą metų, plečiant NPD bazę, kad realios pajamos žmonėms į rankas, ir mažiausiai uždirbantiems, ir vidutines pajamas, jis augtų. Tai ne tik 50. Nuo 50 iki kelių šimtų eurų“, - tikina premjeras Saulius Skvernelis.
Visgi Darbdavių konfederacijos vadovas nepasiduoda – lietuviai esą dar dirba nepakankamai našiai, o ir nesukuriaitin brangių produktų, stinga užsienio investicijų. Tačiau Laisvosios rinkos instituto vadovas optimistiškesnis. Algos gali paaugti gan greitai. Jei vėl neištiks ekonominių krizių.
„Viskas priklauso nuo to, kiek tęsis šitas ekonomikos pakilimas. Jeigu dabar vidutinis atlyginimas į rankas yra 700–800, tai pora metų su 5 proc. augimu – ir mes beveik prie to 1000 būsime“, - svarsto analitikas Žilvinas Šilėnas.
Tiesa, klausimas, ar didės perkamoji dalia. Kitaip tariant, ar augančios kainos nesuvalgys padidėjusios algos? Bent šiemet, esą, neturėtų.
„Žiūrint procentiniais punktais, turbūt atlyginimų augimas bus dvigubai didesnis negu kainų augimas. Atlyginimai augs 5–6 proc., kainos – 2–3 proc.“, - skaičiuoja Ž.Šilėnas.
Darbdaviai atmeta dalies visuomenės ir politikų kaltinimus, esą algas jie galėtų kelti, tačiau paprasčiausiai nenori dalytis pelnu.
Dabar vidutinė alga „į rankas“ siekia beveik 700 eurų ir tai yra trečias nuo galo uždarbis visoje Europos Sąjungoje.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
