„Esame unikali ES valstybė neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S. Skvernelis.
Premjero teigimu, į ryšių atnaujinimą reikia žiūrėti pragmatiškai, bet tuo pačiu negalima atsisakyti strateginių pozicijų dėl Ukrainos.
„Čia mes irgi turėtume pažiūrėti pragmatiškai, išlaikyti savo labai aiškias strategines ribas, nuo kurių mes negalime atsitraukti, kalbant ypatingai apie situaciją Ukrainoje, apie Minsko susitarimų įgyvendinimą, apskritai apie žmogaus teisių apsaugą ir tarptautinės teisės gerbimą, bet kontaktai su kaimyninėmis valstybėmis privalo būti, ir kiti metai parankūs, kad tokie žingsniai būtų padaryti“, – teigė S. Skvernelis.
Interviu paskelbtas sekmadienį.
Lietuva nuo Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu. Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas (Emanuelis Makronas).
Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grindžia pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.
