Tinklalaidėje „Tapk geresniu“ sporto ir mitybos specialistas Artūras Lebedenko-Swan aptarė šią jautrią temą su teisininke Iveta Jarašiūnaite. Pokalbio metu jie gilinosi į dažniausias skyrybų priežastis, aptarė neištikimybės statistiką ir pakalbėjo apie vedybines sutartis.
Dažniau neištikimi būna vyrai
Teisininkė paaiškino, kad skyrybų priežastis galima įsivaizduoti kaip svogūną su daugybe sluoksnių. Dokumentuose dažniausiai nurodoma išorinė priežastis – paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.
Tačiau nagrinėjant bylas giliau, dažnai išryškėja pagrindinės problemos. Viena iš svarbiausių skyrybų priežasčių Lietuvoje yra netolygus buities darbų pasiskirstymas. Statistikos duomenimis, dirbančios moterys Lietuvoje buities darbų atlieka gerokai daugiau nei vyrai. Tai sukelia pervargimą, emocinį ir fizinį išsekimą, o dėl to dažnai nyksta romantika santykiuose, kyla konfliktai ar net pasireiškia neištikimybė.
Artūras pridūrė, kad ruošdamasis laidai domėjosi neištikimybės statistika ir pastebėjo, jog ji nėra tokia vienpusiška, kaip dažnai manoma. Amerikoje vyrų neištikimybės rodiklis siekia 78%, o moterų – 76%. Nors skirtumas nedidelis, egzistuoja stereotipas, jog neištikimi būna tik vyrai.
Teisininkė patikslino, kad Lietuvoje ir Rytų Europoje vyrai dažniau būna neištikimi, tačiau moterų neištikimybės atvejų taip pat pasitaiko. Be to, moterys dažniausiai geriau slepia savo neištikimybę, todėl jų atvejai rečiau išaiškėja.
Visgi, skyrybų priežasčių analizė rodo, kad būtina gilintis į santykių problemas, kad jos būtų sprendžiamos dar prieš pasiekiant skyrybų slenkstį.
„Kiek tavo praktikoje pasitaikė kuriozinių situacijų, kai vienas iš partnerių ruošėsi skyryboms atkakliai ir net buvo tam sutaupęs pinigų? Ar tai dažnas atvejis?“, – klausė Artūras.
Iveta atsakė, kad tokių atvejų tikrai pasitaiko: „Partneriai ruošiasi tiek finansiškai, tiek konsultuojasi su teisininkais iš anksto, ypač jei jau yra priėmę tvirtą sprendimą skirtis.
Artūrui paklausus, ar Lietuvoje galima prisiteisti moralinę žalą už tai, kad partneris buvo neištikimas, teisininkė atsako teigiamai.
„Jei santuoka yra nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o ta kaltė gali būti neištikimybė, smurtas ar kita priežastis, galima reikalauti neturtinės žalos kompensacijos. Tačiau reikia pabrėžti, kad Lietuvoje kompensacijos sumos nėra didelės – jos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Daugeliu atvejų tai labiau principo klausimas, o ne finansinės naudos siekimas“, – atskleidžia Iveta.
Tuomet A. Lebedenko norėjo pasitikslinti, o kas visgi laikoma neištikimybe, o I. Jarašiūnaitė pabrėžė, kad neištikimybės sąvoka yra plati:
„Teismai yra pripažinę, kad neištikimybe gali būti laikomas net „Tinder“ paskyros turėjimas ar flirtuojančių, seksualinio pobūdžio žinučių siuntimas kitam asmeniui. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios poros standartų ir jų tarpusavio susitarimų. Jei porai buvo priimtinas flirtas ar net intymūs santykiai su kitais žmonėmis, tai tokiais atvejais flirtas ar seksualinis aktas nebus vertinami kaip neištikimybė.
Teisme svarbu įrodyti, kokios ribos buvo priimtinos konkrečioje poroje – tai galima pagrįsti liudininkų parodymais ar kitais įrodymais.“
Sugyventinių statusas
Kita laidos tema buvo sugyventinių statusas ir Artūras paklausė, kaip yra dėl porų, kurios gyvena kartu daugybę metų, tačiau nesusituokia? Kaip tokiu atveju dalijamas turtas? Po kiek laiko sugyventiniai yra prilyginami santuokai?
Pasak teisininkės, Lietuvoje sugyventinių statusas teisiškai nėra prilyginamas santuokai, net jei jie kartu gyveno 10, 15 ar 20 metų. Norint dalytis turtą, reikia įrodyti indėlį į bendrą gyvenimą, pavyzdžiui, pateikti dokumentus, liudytojų parodymus ar kitus įrodymus, patvirtinančius, kad turtas buvo įgytas kartu. Tai dažnai tampa sudėtingu procesu.
„Tačiau sugyventiniai gali sudaryti bendros jungtinės veiklos sutartis ar kitus dokumentus, kurie padėtų išspręsti turtinius klausimus iš anksto. Be aiškaus teisinio reglamentavimo, tokie santykiai Lietuvoje vis dar susiduria su dideliais iššūkiais“, – priduria Iveta.
„Jei žmogus turi būstą, tarkime, jam 35–40 metų ar daugiau, ir susipažįsta su partneriu, kuris persikelia pas jį gyventi, jie kartu praleidžia 10 ar 15 metų, tai tokiais atvejais partneriui niekas nepriklauso?“ – klausimas iškilo A. Lebedenko.
Teisininkė atsakė, kad teisiškai, vien gyvenimas kartu tame būste jokios reikšmės neturi. Jei būstas buvo įsigytas dar iki santykių pradžios, o gyvenant kartu jame nebuvo atlikta jokių esminių pagerinimų, partneriui turtas nepriklauso.
„Tačiau jei buvo atlikti reikšmingi pagerinimai, kurie iš esmės padidino turto vertę, partneris galėtų reikalauti kompensacijos už šiuos pagerinimus arba net pretenduoti į dalį turto. Vis dėlto tai visada priklauso nuo to, kiek pagerinimai buvo reikšmingi ir kokiais įrodymais galima pagrįsti indėlį“, – teigia I. Jarašiūnaitė.
Vedybinės sutartys
Artūrui pasiteiravus, kokios yra vedybinės sutartys ir ką jose galima nurodyti, teisininkė paaiškino viską apie jas. Artūras taip pat paminėjo ir dažną moterų skundą bei neteisingą suvokimą apie vedybines sutartis: „Dažnai girdžiu neigiamą nusistatymą, ypač iš moterų, kad tai yra lyg pasiruošimas skyryboms.“
Teisininkė pritarė Artūrui:
„Labai gerai paminėjai neigiamą nusistatymą – tai iš tiesų dažnas reiškinys. Dažnai žmonės galvoja: „Jei jau tuokiamės, kam ruoštis skyryboms?“ Tačiau vedybinė sutartis yra kaip būsto draudimas. Juk mes nesitikime ir nenorime, kad mūsų namai sudegtų, bet dėl visa ko juos apdraudžiame. Vedybinė sutartis atlieka tą pačią funkciją – ji apsaugo nuo blogiausių scenarijų.“
Iveta taip pat išskyrė ir vedybinių sutarčių tipus. Vedybinės sutartys gali būti:
- Ikivedybinės – sudaromos iki vestuvių ir įsigalioja nuo santuokos momento.
- Povedybinės – sudaromos jau santuokos metu ir galioja nuo sutartyje nurodyto momento.
Šių sutarčių pagrindinė funkcija – reguliuoti turtinius klausimus. Moraliniai ar asmeniniai įsipareigojimai, tokie kaip „kas plaus indus“ ar „kas rūpinsis vaikais“, Lietuvos teisėje nenumatomi. Taip pat negalima nustatyti sąlygų, pavyzdžiui, „po tam tikro laiko mano partneris turi išlaikyti tam tikrą fizinę formą“ – tokie dalykai pasitaiko kitose šalyse, bet ne Lietuvoje.
Vedybinėje sutartyje galima nustatyti įvairius turtinius santykius, pavyzdžiui:
- Kad iki santuokos įgytas turtas lieka asmeninis.
- Kad tam tikri objektai tampa bendri, nors ir buvo įgyti iki santuokos.
- Mišrų režimą, pavyzdžiui, nustatyti, jog vienas turtas (būstas) yra bendras, o kitas (pavyzdžiui, santaupos) – asmeninis.
- Kompensacijas, tarkime, už pragyventus metus santuokoje arba tam tikrą įnašą į bendrą gyvenimą.
„Tai lanksti priemonė, leidžianti pritaikyti sąlygas konkrečiai porai. Nors Lietuvoje vedybinės sutartys dar nėra labai populiarios, jų nauda ypač išryškėja skyrybų metu arba siekiant apsaugoti turtą sudėtingesnėse situacijose“, – teigia I. Jarašiūnaitė.
Teisininkė taip pat pridūrė, kad Lietuvoje vedybinėse sutartyse negalima numatyti klausimų, susijusių su vaikais. Tai apima tiek jų gyvenamąją vietą, tiek alimentus, tiek bendravimo tvarką.
Visa tai sprendžiama atskirai ir tik tuo metu, kai atsiranda poreikis – dažniausiai skyrybų procese. Vaikai teisiškai nėra laikomi turto dalimi ar sutarties objektu, todėl visi su jais susiję klausimai lieka už vedybinės sutarties ribų.
Artūras taip pat pasiteiravo, kokia keisčiausia vedybinė sutartis yra pasitaikiusi Ivetos praktikoje, tačiau teisininkė pabrėžė, kad Lietuvoje keistų sutarčių praktiškai nebūna, nes į jas galima įtraukti tik turtinius klausimus, o moraliniai ar kiti asmeniniai įsipareigojimai draudžiami:
„Todėl vietos „keistumui“ yra mažai. Galbūt šiek tiek neįprasta pasitaikė sutartis, kurioje buvo numatyta, kam po skyrybų atiteks šuo. Kadangi šuo teisiškai laikomas turtu (už jį buvo sumokėta pinigų), tai galima aptarti ir vedybinėje sutartyje. Tokie atvejai yra gana reti, bet jie įmanomi.
Nors praktika Lietuvoje dar nėra tokia įvairi kaip kai kuriose kitose šalyse, net ir šuniuko klausimas parodo, kad vedybinės sutartys gali būti labai individualizuotos, kai kalba eina apie turtinius reikalus.“
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
As niekad nebuvau neistikima, 20m.santuokoj, o kaip vyras nezinau.
Visu draugiu vyrai eina pas k. Yra ir moteru degradavusiu, kurios net grafikus darosi ir del pinigu, islaikymu vienu metu susitikineja su 4-9 vedusiais vyrais, o tie durniai nieko nezino ir mano, kad vieninteliai, o ten pagal grafika Treciadienis yra.
Daug ir ukrainieciu miega su vedusiais, viena k darbe net su 4 vedusiais miegojo, visi vyru pinigai ejo tai meiluzei is darbo, kol atejo kelios zmonos tu vedusiu vyru tai k snukin duot norejo, o ta dar sauke, kad jos netikusios zmonos uz tai jos kolegos vede vyrai atsiduria jos lovoje, tikra k is prigimties, jei atejusiai nesciai vieno is savo meiluzio zmonai tai sauke. Pilna k yra, kurios miega ne su vienu vedusiu ir dar tuom giriasi visur ir zmonas kaltina, k genai tokiu.
Normalus vyrai savo seima rupinasi, o ne i k ziuri.
Degradavusios moterys tik su vedusiais miega. Kitos turi darbu, senu tevu slaugas, vaikus augina, joms net mintys nekyla apie k gyvenima.
