• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Henrikas Vikšraitis – žinomas sportininkas ir treneris, kuris savo gyvenimą dedikuoja sportui, tačiau tėvystė jam yra ne mažiau svarbi nei sportiniai tikslai. Būdamas dviejų dukrų tėvas, Henrikas pripažįsta, kad suderinti intensyvią sporto pasaulio rutiną su šeimos poreikiais yra tikras iššūkis, bet jis stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę praleisti laiką su savo mergaitėmis.

18

Henrikas Vikšraitis – žinomas sportininkas ir treneris, kuris savo gyvenimą dedikuoja sportui, tačiau tėvystė jam yra ne mažiau svarbi nei sportiniai tikslai. Būdamas dviejų dukrų tėvas, Henrikas pripažįsta, kad suderinti intensyvią sporto pasaulio rutiną su šeimos poreikiais yra tikras iššūkis, bet jis stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę praleisti laiką su savo mergaitėmis.

REKLAMA

Nors savaitės dienomis dažnai būna užimtas vakarinėmis treniruotėmis, savaitgalius jis griežtai rezervuoja šeimai. Henrikas atvirai pasakoja apie tėvystės patirtį, iššūkius, vertybes, kurias siekia perduoti vaikams, ir net apie juokingas situacijas, kurios primena, kaip svarbu yra gyventi čia ir dabar.

„Viskas pas mane sukasi aplink salę, tai ganėtinai mažai laiko aš praleidžiu namuose. Bet savaitgaliais nedirbu, nors žmonių norinčių ir yra, aš skiriu laiką šeimai – mergaitėms savo. Pavyzdžiui, darbo dienomis, norėčiau daugiau laiko praleisti su šeima, bet sunkiai gaunasi“, – dalijasi jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Variklis esu aš pats“

Nepaisant darbo krūvio, Henrikas stengiasi rasti bent trumpas akimirkas praleisti su savo dukromis. Jis rytais nuveda vaikus į mokyklą, darželį, o vakare grįžęs dar suspėja su jomis pažaisti. Jis teigia, kad šios akimirkos yra svarbios ne tik vaikams, bet ir jam pačiam.

REKLAMA

Kalbėdamas apie savo profesinį kelią, Henrikas pripažįsta, kad pagrindinė jo motyvacija yra jis pats. Sportininkas akcentuoja, kad pergalių siekimas yra jo asmeninis noras, tačiau šeima – ypatingai vaikai – jam taip pat suteikia papildomų stimulų gyvenime.

„Žinoma, aš norėčiau, kad jos džiaugtųsi, nematytų manęs pralaiminčio, bet variklis esu aš pats. Aš pats to noriu, pats stengiuosi. Vaikai, kaip motyvacija dar labiau stengtis sporte, gal ne, bet gyvenime jos mane įkvepia siekti aukštumų, pavyzdžiui, pasistatyti namus“, – paaiškina H. Vikšraitis.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, jis taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog dukros augtų matydamos jo pasiekimus ir užsispyrimą, nes tai gali būti pavyzdys joms pačioms gyvenime. Henrikas prisipažįsta, kad iki šiol dukros nematė jo pralaiminčio.

„Man būtų labai liūdna, jeigu vaikai matytų mane pralaimintį, prieitu ir pasakytų: „Tėveli, labai liūdna buvo matyti tave pralaimintį, prašau, kitą kartą laimėk“. Tai būtų labai nesmagu, bet, spjaunu tris kartus per petį, dar taip nenutiko“, – sako vyras ir patikslina, kad pralaimėjimų jo karjeroje tikrai yra buvę, tačiau dukros to nematė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas didžiausių tėvystės iššūkių

Tėvystė Henrikui buvo vienas didžiausių gyvenimo pokyčių. Prisimindamas pirmąją akimirką, kai sužinojo, jog taps tėvu, jis prisipažįsta negalėjęs tuo patikėti. Laikui bėgant, jis prisitaikė prie naujo gyvenimo ritmo ir stengiasi visą savo dėmesį sutelkti į vaikų gerovę.

„Negalėjau patikėti, kad aš būsiu tėtis, negalėjau patikėti, kad man teks kai kuriuos dalykus keisti, kai kurių dalykų atsisakyti, bet kai viskas nutinka, tai tuomet prisitaikai. Aš irgi prisitaikiau. Prisitaikiau būti tėvu, stengiausi dėl vaikų gerovės. Kaip tada, taip ir dabar – viskas sukasi apie vaikų gerovę, apie padarymą juos geresniais žmonėmis“, – atskleidžia jis.

REKLAMA

Sportininkas pripažįsta, kad vienas didžiausių tėvystės iššūkių buvo gyvenimo pradžia su pirmaisiais vaikais, kai finansiniai sunkumai buvo kasdienybė. Jis pasakoja, kad tuo metu, būdamas studentas, su žmona susidūrė su daugybe iššūkių, tačiau abu nusprendė, kad nesikreips pagalbos į artimuosius.

„Buvo ir tokių akimirkų, kai pinigų neturėjome net pampersams, bet abu buvome nusistatę, kad niekieno neprašysime pagalbos. Viską padarėme savo rankomis, dėl visko stengėmės patys. Dabar irgi viską stengiamės daryti patys, nenorim niekam lipti ant pečių. Gal tai ir buvo sunkiausia – didžiausias iššūkis ir sunkumas“, – dalijasi Henrikas.

REKLAMA

Nepaisant sunkumų, jis teigia, kad šie iššūkių kupini metai buvo labai vertingi ir suteikė daug gyvenimo pamokų. Dabar jis su žmona dar labiau vertina tai, ką pasiekė, ir stengiasi perduoti šias vertybes savo vaikams.

Juokinga situacija, privertusi „raudonuoti“

Henrikas su šypsena pasakoja apie juokingas situacijas, kurių nutinka kasdienybėje su dukromis. Viena įsimintiniausių buvo, kai viena iš dukrų visą tėvų ir draugų rate aptartą informaciją atskleidė aptariamam žmogui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų Emilytė ir Kamilė jau yra paaugusios ir jos labai visko klausosi ir viską pasako. Buvo baisi, pamokanti istorija, kad taip reikia nesielgti. Žinoma, ten nieko blogo nebuvo, bet juokingiausia dalis buvo ta, kad ji viską išklojo, o mes likome raudonuoti“, – juokiasi Henrikas.

Kalbėdamas apie vaikų ateitį, Henrikas didžiausią dėmesį skiria vertybėms. Jam svarbiausia, kad dukros užaugtų sveikos, laimingos ir suprastų gyvenimo džiaugsmą.

REKLAMA

„Visko, ko joms linkiu, kad užaugtų sveikos ir laimingos. Manau, kad nieko daugiau nereikia, jeigu vaikai sveiki, – sako H. Vikšraitis. – O svarbiausios vertybės, kurias stengiuosi įskiepyti yra jausti pagarbą vieni kitiems, džiaugtis gyvenimu, nesivaikyti pinigų, sustoti ir mokėti pasimėgauti akimirkomis“.

„Kol neturi vaikų, nesupranti, kaip greitai bėga laikas“, – teigia jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų