Kariuomenės vadovybė jau reikalauja viešumoje, ir ypač nuo kamerų, slapstytis uniformuotus barzdočius. Savanorius vadai jau eilę metų maitina pažadais galbūt jų barzdas ir legalizuoti, tačiau padėtis nesikeičia.
Krašto apsaugos savanoriai pasiaukodami skuba padėti sveikatos specialistams kovoti su pandemija, tačiau vadams ėmė kliūti viešumoje pasirodančios savanorių barzdos ar kasos. Kariuomenės ir savanorių vadovai pavaldiniams jau rašo baugius laiškus, draudžia bendrauti su žurnalistais, jei pas ką vešlesnė barzda, ilgesnis ūsas ar net menkiausia plaukų kasytė, kad tokie vaizdai nepakliūtų į žurnalistų objektyvus ir jų nepamatytų žiūrovai.
Savanoriai net sulaukia gąsdinimų bausmėmis dėl, atrodytų, tokių smulkmenų. Mus pasiekė keletas vadų laiškų savanoriams:
„Tai paskutinis įspėjimas, kad dar kartą į viešą erdvę patekus vaizdams su karių nestatutinėmis išvaizdomis galima tikėtis tarnybinio tyrimo, po kurio kažkam bus skirti papeikimai, o kažkam, nesugebančiam užtikrinti tvarkos ir pareigos, gali pasikeisti. Ateina diena, kai būna pasekmės. Straipsniai ne visi bus mums palankūs, ar nuotraukos ne visada gali būti dedamos statutinės. Kas gražu ir normalu, o gal egzotiška civiliokui / žurnalistui, tas nebūtinai bus pozityviai priimta LK vadovybės.“
Paaiškinti tokių laiškų ir grasinimų kilmę Kariuomenės vadovai nedrįsta ir aiškintis liepia patiems savanoriams.
„Aš esu nurodęs rinktinių vadams, kad pasižiūrėtų karių dėl budėjimų ir karių, kaip jie patys, ar daro nuotraukas, kokias daro, ar kelia į socialinius tinklus. Kad tam būtų dėmesys. Taip pat ir komentarai. Reikia žiūrėti įvaizdžio. Kodėl tuo metu atėjo su barzda, nenusiskutęs ar panašiai, palikta žemesniems vadams pagal savo kompetencijas tą dalyką spręsti“, – sako savanorių pajėgų vadas Dainius Pašvenskas.
Savanoriai neturi teisės be vadų leidimo viešai kalbėti apie savo padėtį ir patiriamą spaudimą. Ir su pavydu žiūri į uniformuotus šaulius, kurie drąsiai viešumoje vaikšto su bet kokio ilgio barzdomis.
„Esu šaulys, o ne karys. Šauliai yra savanoriai, jie nėra kariai. Barzdą nešioju, nėra ypatingų dėl to prieštaravimų, sutikimų, nesutikimų, nėra kreipiamas dėmesys. Šaulių sąjungoje kas nori, kokią nori barzdą nešioja“, – pasakoja šaulys Žilvinas Neliubšys.
Savanoriai jau dirba ir visuomenės sveikatos centre ir kartu turi dar rūpintis, kad dėl išvaizdos neužkliūtų vadovybei. Kariuomenės vado įsakymu yra patvirtinti kario išvaizdos reikalavimai, kuriems turi paklusti ir savanoriai. O štai dar kelios iškalbingos laiškų savanoriams citatos:
„Užtikrinti, kad nei vienas už statuto/normos ribų esantis karys ateityje nepatektų į žurnalistų kadrą (pvz., ryškius nagus paslepiate po pirštinėmis ar pan., neviešinate tokių nuotraukų ir patys). Kariai gali dalyvauti ir vykdyti užduotį, bet jokios medijos su kameromis prie jų neprileidžiate. Labai nemalonu, kada LK vyr. puskarininkis turi kiekvieną kartą dėl tokių atvejų teisintis LK vadui.“
Tuo metu karių gynėjai kariuomenės vadovybę ragina aiškiau apibrėžti savanorių statusą, kad neliktų dviprasmybių. Jei jie kariai, tuomet suteikti didesnes socialines garantijas, jei ne – suteikti daugiau laisvių, taip pat leisti ir barzdas.
„Jie yra savanoriai, kurie 100 proc. gyvena civilį gyvenimą, leidžia savo brangų laiką savaitgaliais. Tarp jų yra menininkų, aktorių, bankininkų, politikų ir kitokių profesijų. Ne visur jie gali išvaizdą keisti kaip nori, vadai griežtai pagal įstatymą“, – teigia „Karių gynimo centro“ vadovas Laimonas Jakas.
Kad savanoriai mėgsta barzdas, matyti ir jų varžybose. Savanoriams karinė tarnyba nėra pagrindinis užsiėmimas, jie turi kitus darbus, profesijas. Būdami pusiau civilio, pusiau kario statuso, jie jau daugybę metų prašo nepriekaištauti dėl išvaizdos. Tačiau statuto niekas nepakeičia, tad vadai ir kariai vinguriuoja tarp realybės ir kariškų reikalavimų.
„Nebaudžiam kiekvieno, kad pagavai. Pirmiausia kalbame su žmogumi, kokios priežastys, pirmiausia turi kalbėtis su vadais ir aiškintis. Yra įsakymas ir kario priesaika. Jei žengei tą žingsnį, tapai kairu, turi laikytis kaip dabar yra. Kad tu kelsi diskusijas, jas galima kelti. Jos vyksta dėl išvaizdos, uniformos“, – kalbėjo D. Pašvenskas.
„Yra dalis vadų, kurie supranta, kad karys reikalingas rikiuotėje. Jei jam uždraus ateiti be barzdos, tiesiog nebus kario rikiuotėje“, – sako L. Jakas.
Savanoriai ragina kariuomenės vadus keisti sovietinius reikalavimus karių išvaizdai ir perimti tų vakarų sąjungininkų tradicijas, kur barzdos toleruojamos. Savanorių vadas tokiai diskusijai neprieštarauja, tačiau švelninti išvaizdos reikalavimus savanoriams neskuba.
„Jei pažiūrėsime į savo svarbiausią strateginį sąjungininką, JAV karius, nei reguliariuose, nei nacionalinės gvardijos rezervo kariai nebūna su barzdomis ar kažkuo kitu“, – pasakoja D. Pašvenskas.
Beje, barzdų priešininkai tvirtina, kad ilgesnės galvos augmenijos draudimas turi ne tik vizualines, bet ir praktines priežastis. Ilgi plaukai ar barzda esą gali ne tik trukdyti užsisegti šalmą, bet ypač trukdo naudoti dujokaukę. Pro plyšius, kurie gali atsirasti dėl barzdos, užterštas oras gali pakliūti į kvėpavimo takus.
