„Praradus licenciją įmonė šitame sektoriuje nebegali daugiau dalyvauti ir nebegali nieko daugiau daryti. Įmonės likimas yra gana prastas. Vienintelis dalykas, kas ten dar yra likę, tai yra „foxbox“ linija (mokėjimų terminalai – BNS), turime IT sistemas veikiančias. Atėmus licenciją iš tiesų belieka uždarinėti įmonę“, – BNS ketvirtadienį sakė I. Trinkūnaitė.
„Dabar iš tiesų sprendžiame, kaip elgtis, ką daryti, kaip tą įmonę uždaryti tvarkingai“, – pridūrė ji.
„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis BNS teigė, kad svarstomi keli įmonės ateities scenarijai.
„Rekomenduosime didžiajai akcininkei (I. Trinkūnaitei – BNS) veiksmus dėl tolesnių perspektyvų. Bet jų yra ant stalo keletas“, – ketvirtadienį BNS teigė S. Galatiltis.
„Visos opcijos ant stalo“, – pridūrė jis, paklaustas apie galimą įmonės likvidavimą.
LB praėjusį penktadienį už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, klientų lėšų apsaugos bei kitų taisyklių pažeidimus panaikino „Foxpay“ licenciją. Po šio sprendimo įstaiga negali teikti jokių finansinių paslaugų.
I. Trinkūnaitė, be kita ko, pranešė, kad smulkieji bendrovės akcininkai nori jai grąžinti liepos pradžioje iš jos įsigytą 9 proc. akcijų paketą.
„Natūralu, kad tie 9 proc. akcijų turėtojai, jie nori man jas parduoti, atiduoti, bet truputį biurokratinių kliūčių, kaip visada, turime“, – BNS teigė I. Trinkūnaitė.
Trečiadienį išplatintame komentare ji teigė, kad „darbuotojams parduotų 9 proc. akcijų likimas šiame etape nėra aiškus“.
Liepos pradžioje 9 proc. „Foxpay“ akcijų I. Trinkūnaitė pardavė S. Galatilčiui bei bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų grupės „BankingLab“ įmonės „BankingLab Holding“ mažiesiems akcininkams Narimantui Blozneliui bei Georgui Kotominui.
Centrinis bankas taip pat nurodė bendrovei per penkias darbo dienas informuoti klientus apie atsiskaitymo su jais tvarką.
S. Galatilčio teigimu, jau atsiskaityta su dviem trečdaliais įmonės klientų, o su likusiais ketinama atsiskaityti per 15 darbo dienų nuo licencijos panaikinimo lapkričio 22-ąją.
„Mes jau su didžiąja dalimi klientų esame atsiskaitę. Yra keletas tokių klientų, su kuriais dar dėliojame, užbaiginėjame planą ir mes planuojame atsiskaityti pagal terminus. (...) Su tais „foxbox“, „foxtransfers“ klientais esame pilnai atsiskaitę“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Galatiltis.
I. Trinkūnaitė sako, kad birželį priimtas Vyriausybės sprendimas pripažinti ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų „nušlavė nuo paviršiaus“ jos įmones Lietuvoje, nebeleisdamas jai veikti šalies IT bei fintech srityse.
„Su šita nacionalinio saugumo pažyma aš nebegaliu vadovauti jokiai įmonei nei IT srityje, nei jos turėti, nei fintech, nei finansuose. „Foxpay“ yra mažas elementas šiame reikale. Buvo noras sukurti didelį kompetencijų centrą Lietuvoje ir kažką panašaus į „Revolut“, – teigė I. Trinkūnaitė.
Teisėsauga šiuo metu atlieka su „Foxpay“ susijusį didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl turtinių nusikaltimų ir korupcijos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) spalio viduryje skelbė, jog apribota maždaug 3 mln. eurų vertės turto, be to, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.
FNTT vadovas Rolandas Kiškis šią savaitę sakė, kad „Foxpay“ veiklos tyrime apriboto turto vertė padidėjo, buvo atlikta daugiau kratų. Daugiau informacijos apie tyrimą žadama kitų metų pradžioje.
Spalio viduryje buvo sulaikyti septyni įtariamieji, tarp jų – I. Trinkūnaitė, jos sugyventinis Vilhelmas Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
I. Trinkūnaitė ir M. Navickas buvo paleisti už užstatus, kitiems įtariamiesiems taip pat skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo metu V. Germanas liko suimtas dviem mėnesiams.
