Pastaruoju metu kai kurie gyventojai socialiniame tinkle nemažai diskutavo apie socialinį būstą ir vaikus.
„Gyvenu socialiniame būste Vilniuje su vaikais, netrukus vyriausias sūnus sulauks pilnametystės. Šiuo metu jis mokosi mokykloje, vienuoliktoje klasėje. Ar jį savivaldybė gali išprašyti iš namų?
Nors jis ir bus pilnametis, tačiau jokių pajamų negauna, jis dar nedirba, mokosi mokykloje. Negi savivaldybė gali paimti ir išmesti jį į gatvę?“ – svarstė moteris.
Komentatoriai bandė raminti moterį tikindami, kad vaikų niekas neiškrausto.
„Jūsų sūnaus niekas neiškraustys, ypač jeigu jis dar mokosi. Vėliau kai jau įsidarbins jam reikės pateikti savo pajamų išrašus ir tiek“, – komentavo kita moteris.
Dar viena komentatorė taip pat ramino, kad moksleivių niekas neiškraustys. Tuo metu kiti komentatoriai tikino priešingai. Anot jų, pilnamečiai privalo gyventi atskirai.
„Jūsų sūnų gali tiesiog išrašyti iš buto ir jis ten nebegalės gyventi. Juk jis bus pilnametis ir privalės pats savimi pasirūpinti“, – įspėjo moteris.
Štai kam skiria socialinį būstą be eilės
„Vilniaus miesto būstas“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad socialiniame būste šiuo metu gyvena 3225 gyventojų. Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 1631 gyventojas.
Anot jos, kai gyventojai prašo būsto visada atsižvelgiama, ar jie turi nepilnamečių vaikų.
G. Petrušauskienė vardijo, kam būstas gali būti skiriamas ne eilės tvarka:
- šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
- šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- neįgaliems mamoms, tėvams, globėjams ir (arba) našliams, kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės; šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Pilnamečiams tenka pareiga deklaruoti pajamas
G. Petrušauskienė pažymėjo, kad jeigu vaikai iki pilnametystės gyveno su tėvais kartu, tapę pilnamečiais taip pat gali gyventi su tėvais socialiniame būste.
„Pilnamečiais tapę vaikai neprivalo išsikraustyti iš būsto“, – tikino G. Petrušauskienė.
Klaipėdos miesto savivaldybė irgi pažymėjo, kad pilnamečiai šeimos nariai gali likti gyventi kartu su tėvais.
„Tačiau nuomininkas ir kartu su juo nuomojamame socialiniame būste savo gyvenamąją vietą deklaravusiems pilnamečiams šeimos nariams atsiranda prievolė kasmet įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti turtą ir pajamas. To nepadarius, nuomos sutartis nutraukiama“, – įspėjo savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas taip pat komentavo, kad pilnametystės sulaukę vaikai gali gyventi socialiniame būste kartu su savo tėvais, jeigu jie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai iki 24 metų.
„Taip pat asmenys iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba. Taip pat besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir bei asmenys, kuriems iki pilnametystės nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Tuo metu G. Petrušauskienė vardijo kitas priežastis, kada gyventojai gali netekti socialinio būsto.
Socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais nutraukiama, jeigu:
- jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
- jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius;
- jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą; pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių – iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos;
- jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;
- socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.
Skaičiuoja pajamas
Klaipėdos miesto savivaldybė komentavo, kad vertinant, ar šeima turi teisę į socialinį būstą, vertinamos visos šeimos gautos metinės pajamos „į rankas“. Į šeimos pajamas neįsiskaičiuojamos gautos išmokos vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vaiko laikinosios priežiūros išmoka.
Kai asmenys jau yra įrašyti į eilę, teisė į socialinio būsto nuomą neprarandama ir padidėjus pajamoms iki tam tikros įstatyme numatytos ribos (iki 35 – 50 proc., priklausomai nuo šeimos ar asmens statuso – vienas augina vaiką, asmuo yra neįgalus, šeimoje yra neįgaliųjų ir kt.).
Dar daugiau prisivežkite juodašiknių ir xaxolų, ir vietiniai lietuviai - iki gyvenimo galo soc. būsto negaus.