Nors Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose nuotaika ir vis dar pakili, o restoranuose bei prabangiose parduotuvėse netrūksta žmonių, tačiau dėl rekordiškai aukštų palūkanų normų ir besitęsiančios infliacijos kyla rizikų dėl pirminių prognozių.
„Santykinai geras laikotarpis Rusijos ekonomikai, kuri buvo paremtas anksčiau sukauptais ištekliais, baigėsi“, – pareiškė ekonomistas, buvęs Rusijos centrinio banko aukšto rango pareigūnas Olegas Vjuginas.
Negana to, Rusijai taip pat taikomos sankcijos, o neseniai susilpnėjo ir rublis, rizikų kelia ir neaiškios naftos kainų perspektyva ir kad didžiausia prekybos partnerė – Kinija – nesugebės išsikapanoti iš kilusių ekonominių sunkumų šalyje.
Rusijos bendrovės griebiasi pokyčių
O net ir didžiausios bendrovės jau dabar permąsto tolimesnes savo investicines strategijas. Pavyzdžiui, valstybinė naftotiekių operatorė „Transneft“, o taip pat ir Rusijos geležinkeliai smarkiai sumažino investicines programas (iš dalies dėl patiriamų išlaidų skolinantis).
Tuo metu kitos privačios šalies bendrovės, pavyzdžiui, plieno bendrovė „Severstal“ ir kasybos bendrovė „Norilsk Nickel“, taip pat mažina sąnaudas
O pirmaujanti aliuminio gamintoja Rusijoje „United Co. Rusal International“ irgi svarsto galimybę sumažinti gamybą daugiau kaip 10 proc., kaip vieną iš priežasčių nurodydama miglotą ekonominę padėtį šalyje.
Be to, publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad mažėjančios naftos kainos yra viena didžiausių grėsmių 2025 m. ekonomikai, t.y. jei naftos kaina kris dar žemiau, Rusija bus priversta ką nors paaukoti papildomai.
Primenama ir tai, kad Ukraina savo ruožtu sustabdė Rusijos gamtinių dujų tranzitą per savo teritoriją. Ir nors dalis analitikų teigia, kad ekonominis poveikis, tikėtina, nebus itin didelis, Kremliui tai vis tiek gali kainuoti 0,2–0,3 proc. (skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto).
ISW: Putinas manipuliuodamas faktais mėgina nuslėpti Rusijos ekonomikos problemas
Rusijos diktatorius V. Putinas toliau meluoja apie tai, kad Rusijos ekonomika yra stabili, atsakomybę už ekonomines problemas perkeldamas ant kitų pečių ir manipuliuodamas faktais, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.
„Putinas užsiminė, kad Rusijos centrinis bankas ir jo valdytoja Elvira Nabiullina nesusitvarkė su Rusijoje kylančiomis palūkanomis ir pastebėjo, kad Rusijos vyriausybės ekonomikos politikoje būta „šiokių-tokių trūkumų“, tokiu būdu kaltę dėl kylančių palūkanų ir infliacijos greičiausiai mėgindamas suversti kuriam kitam Rusijos pareigūnui“, – teigiama straipsnyje.
ISW straipsnyje taip pat minima, kad Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė prognozuojąs, jog Rusijos BVP 2025 m. augs 0,5–1,5 proc. Palūkanos Rusijoje šiuo metu siekia 21 proc. ir oficialūs asmenys yra užsiminę, kad gruodžio 20 d. įvyksiančiame centrinio banko posėdyje jos gali būti padidintos iki 23 proc.
V. Putino teigimu, Rusija yra stipri valstybė ir per beveik trejus plataus masto invazijos Ukrainoje metus tik dar labiau sustiprėjo.
„Putinas teigė, kad, kalbant apie jos ekonomiką, Rusija geba „pati patikimai stovėti ant kojų“ ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tebėra viena iš pagrindinių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje, pamiršdamas paminėti, kad Rusija nesiliauja neteisėtai eksportavusi iš okupuotos Ukrainos pavogtus grūdus“, – pridūrė analitikai.
ISW manymu, V. Putinas mėgina nukreipti Rusijos liaudies dėmesį nuo ekonominių ir kitokių karo Ukrainoje pasekmių, nenorėdamas pripažinti Rusijos ekonomiką slegiančių Vakarų sankcijų poveikio.
Žurnalas „The Economist“ gruodžio 19 d. pastebėjo, kad Ukrainos ekonomika vis dar yra ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau pirmą kartą po plataus masto Rusijos invazijos pradžios pagal keletą svarbių rodiklių lenkia pastarosios šalies ekonomiką.
Kas kelios dienos ore genda Rusijos lėktuvai.
Rusijos komunalinis ūkis yra sukiužęs (šiomis dienomis Jakutijoje Žigano rajone gyventojai, esant 50 C šalčiui, liko be apšildymo, ir dėl to susproginėjo radiatoriai).
Rublis stabiliai leidžiasi žemyn (jeigu iki 2014 m. 1 USD buvo vertas 30 rublių, tai dabar daugiau negu 100 rub.).
Minimali alga tebemėgsta būti žemiau 200 EUR.
Krovininių traukinių vidutinis greitis (išvykimo-paskirties vieta) neviršija 36,5 km/h.
Sparčiai traukiasi Gazprom turtas.
Ir panašiai visur.