Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK), minėta akcija penktadienį startavo Kauno autobusų stotyje, ji vyks Ąžuolyno bibliotekoje, Kauno miesto poliklinikos padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuje, Vinco Kudirkos bibliotekoje bei Kauno Akropolyje.
Akcija „NE(pasi)DUOK“ kiekvieną savaitę kartu su bendrovės „Kartono projektai“ pagamintu rožinių akinių stendu keliaus vis į kitą vietą. Policijos pareigūnai akcijos metu bendraus su gyventojais sukčiavimo tema, vaišins juos arbata ir saldainiais.
Policijos duomenimis, nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėta daugiau nei 2,7 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų, tai yra bemaž po 9 tyrimus kasdien. Kauno AVPK yra pradėta daugiau nei 800 ikiteisminių tyrimų, kai iš gyventojų bei įmonių išviliojama nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų.
„Pastebima, jog sukčiai suaktyvėja ir prieš gražiausias metų šventes. Tad Kauno apskr. VPK pareigūnai gyventojus ragina nepasiduoti rožinių akinių iliuzijai, išlikti itin atidžiais bei kritiškai vertinti informaciją apie greitai uždirbamus didelius pinigus, galimybes įsigyti pigesnes prekes ir panašiai“, – teigiama Kauno AVPK pranešime spaudai.
Anot Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Aleksej Gubenko, sukčiai turi daug „veidų“ ir daug skirtingų „profesijų“, sukčiavimo būdai išlieka panašūs, keičiasi tik istorijos. Anot pareigūno, sukčiai gali prisistatyti „Google” darbuotojais, policijos pareigūnais, prokurorais, pašto darbuotojais ir t.t. Taip, įgavęs pasitikėjimą, sukčius iš gyventojo gali išvilioti visas gyvenimo santaupas.
A. Gubenko pasakojo, kad populiaria sukčiavimo schema išlieka ir siūlymai investuoti.
„Pastebime, kad gyventojai patys susiranda įvairias investavimo platformas, jų patikimumo nepatikrina. Žinoma, būna ir taip, kai nepažįstamas žmogus paskambina ir pasiūlo investuoti“, – dėstė A. Gubenko.
Šventiniu laikotarpiu kriminalistas kviečia būti ypač budriais, nes gyventojai, susivilioję didelėmis nuolaidomis, gali įsigyti neegzistuojančių pirkinių, pavyzdžiui, bilietų į koncertą, kuris Lietuvoje net nevyks.
Nukentėjus, anot A. Gubenko, svarbiausia greita reakcija. Jis pabrėžė. jog labai svarbu ne tik išaiškinti nusikaltimą, bet ir padėti gyventojams atgauti prarastus pinigus. Tad nukentėjus nuo sukčių, anot pareigūno, laikas ypatingai svarbus – reikia kuo skubiau susisiekti su savo banku bei policijos pareigūnais.
Policijos pareigūnai žmonėms pataria su kitais nesidalinti asmenine informacija (asmens kodu, banko kortelės duomenimis, slaptažodžiais ar kitais jautriais duomenimis telefonu, el. paštu), patikrinti įmonių ir žmonių patikimumą (gavus pasiūlymą iš įmonės, patikrinti atsiliepimus apie ją internete, peržiūrėti oficialius kontaktinius duomenis), naudoti stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikavimą, atsargiai elgtis su atsiųstomis nuorodomis ir priedaisž (sukčiai gali naudoti apgaulingas nuorodas, kurios atrodo teisėtos, bet nukreipia į kenksmingas svetaines ar programas), vengti skubos jausmo (sukčiai dažnai naudoja skubos jausmą, bandydami priversti priimti greitus sprendimus).
