Tokioje situacijoje atsidūrusi portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad vieną vakarą pastebėjo, kad nuo SEB banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 300 eurų, nors jokių nuorodų ji nespaudė, niekur neapsipirko.
„Jokių mokėjimų ar tvirtinimų su Smart-ID neatlikau, tiesiog gavau banko programėlės pranešimą, kad mano pinigai rezervuoti. Buvo labai keista matyti šį pranešimą, nes tuo metu banko kortele ir programėle nesinaudojau. Pinigai buvo tiesiog staiga nuskaičiuoti nuo mano sąskaitos.
Iš karto užblokavau kortelę ir interneto banke pateikiau prašymą rezervuotus pinigus grąžinti atgal į sąskaitą. Taip pat pateikiau pranešimą Epolicijoje ir dar paskambinau į banką. Atsiliepusi darbuotojai visiškai užblokavo mano kortelę ir užsakė naują. Kitą dieną vėl paskambinau į banką, tačiau išgirdau, kad lieka tik laukti“ , – pasakojo moteris.
Staiga dingę pinigai grįžo į sąskaitą
Ji tikino nesuprantanti, kokiu būdu sukčiai tiesiog staiga ėmė ir nuskaičiavo pinigus nuo jos sąskaitos.
„Visada mokau tėvus, kad tik nespaustų įtartinų nuorodų ir niekam nerodytų savo asmens duomenų.
Tačiau dabar kažkaip ėmiau ir pati patekau į sukčių pinkles. Tie pinigai buvo rezervuoti Australijos doleriais. Tikrai nieko iš ten nepirkau ir niekaip nesu susijusi su Australija“, – pasakojo Rasa.
Ji tikino, kad vis skambino ir klausė banko, kada atgaus pinigus.
„Galų gale pinigai sugrįžo į mano sąskaitą. Atgavau 300 eurų.
Tačiau vis tiek neramu, jeigu sukčiai gali tiesiog imti ir nuskaičiuoti pinigus nuo sąskaitos, tada nežinia, kaip ir saugotis. Kaip apsaugoti savo pinigus sąskaitose? Ką daryti juos praradus?“ – klausė moteris.
Sukčiavimo atvejų daugėja
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė komentavo, kad praėjusią savaitę bankas fiksavo suaktyvėjusį sukčiavimo būdą, kai finansiniai sukčiai, pasinaudodami gautais mokėjimų kortelių duomenimis, rezervavo lėšas kai kurių klientų sąskaitose.
„Mokėjimo kortelių duomenų išviliojamas išlieka vienas populiariausių sukčiavimo būdų. Sukčiai mokėjimo kortelių duomenis gauna įvairiais būdais – sukurdami netikras el. parduotuves ar gerai žinomų el. parduotuvių kopijas, viliodami itin didelėmis nuolaidomis, kurios galioja ribotą laiką, organizuodami fiktyvias loterijas ir taip išgaudami konfidencialius mokėjimo kortelių duomenimis ir pan.
Pasitaiko ir atvejų, kai duomenys pavagiami nutekinus tam tikrų prekybininkų surinktus mokėjimo kortelių duomenis“, – komentavo banko atstovė.
Tuo metu kitas finansų rinkos specialistas neoficialiai pasakojo, kad būna situacijų, kai klientai nurodo, kad jie jokių mokėjimų nedarė.
„Bet darė kitus aktyvius veiksmus, kai gavo iš nepažįstamų asmenų įvairius pasiūlymus su aktyvia nuoroda, ją paspaudė ir atsivėrusio suklastoto interneto puslapio tikrumo netikrino, suvedė viską, ko buvo prašoma“, – komentavo specialistas.
Pataria atsargiai apsipirkinėti internetu
Pasak D. Uosytės, norint internetu apsipirkti saugiai, rekomenduotina mokėjimo kortelių atsiskaitymo internetu funkciją aktyvinti tik prireikus.
„Valdyti šią funkciją patogiausia per mobiliąją banko programėlę.
Kitas svarbus patarimas – apsipirkimui internetu susikurti atskirą sąskaitą. Išsirinkę norimą prekę, į šią tuščią sąskaitą pirkėjai perveda tik pirkiniui reikiamą sumą. Už prekę su e. prekybininku atsiskaitoma tik iš šios, specialiai tam sukurtos, sąskaitos. Taip užtikrinama, kad visi kiti pinigai ir sąskaitos lieka saugūs“, – patarė banko atstovė.
Anot jos, taip pat svarbu niekada nevesti savo prisijungimo kodų – interneto banko atpažinimo kodo, programėlės „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų, Mobile-ID PIN ir PIN2 kodų, mokėjimo kortelės duomenų į SMS žinute ar laišku gautą nuorodą.
„Pasitaiko atveju, kai sukčiai pardavėjai ar pirkėjai, ypač skelbimų svetainėse ir platformose, tokiu būdu išvilioja duomenis.
Taip pat reikėtų būti budriems, jei kas prašo atsiųsti jūsų mokėjimo kortelių nuotraukas, kur matyti visi duomenys – tokios informacijos nereikėtų niekam siųsti ir ja dalintis“, – vardijo banko atstovė.
Ką daryti praradus pinigus?
D. Uosytė atkreipė dėmesį, kad jeigu žmogus susidūrė su sukčiavimu ir operacijos kortele neatliko, pirmiausia reikia blokuoti kortelę.
„Tai galima nedelsiant padaryti patiems mobiliojoje programėlėje arba interneto banke ar susisiekus su banku telefonu visą parą. Kai lėšos bus nurašytos (rezervuotos ir bus nurašytos vėliau) arba jau yra nurašytos iš su kortele susietos sąskaitos, būtina pateikti paraišką dėl lėšų grąžinimo. Paraišką pateikti galima interneto banke“, – vardijo banko atstovė.
Pasak jos, jeigu klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.
„Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas“, – sakė banko atstovė.
Pinigų rezervacija
Tuo metu „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas daugiau papasakojo apie pinigų rezervaciją. Anot jo, informacija, susijusi su pinigų rezervacija, yra matoma prisijungus prie internetinės bankininkystės
„Paspaudus ant rezervuotos sumos atidaromas papildomas langas, kuriame pateikiama detali informacija apie atsiskaitymus mokėjimo kortele ir (ar) skolas trečiosioms šalims. Paprastai, atsiskaitant mokėjimo kortele, mokėjimo suma yra laikinai rezervuojama sąskaitoje.
Bankas, gavęs atsiskaitymo patvirtinimą iš lėšų gavėjo, nurašo lėšas iš sąskaitos ir rezervacija atšaukiama. Jeigu lėšų gavėjas atsiskaitymo nepatvirtina, lėšų rezervacija atšaukiama po 9 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo dienos“, – komentavo banko atstovas.
Anot jo, bankas, vadovaudamasis tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos „Visa“ taisyklėmis, privalo rezervuotą sumą sumokėti lėšų gavėjui iš karto, kai atsiskaitymas bus patvirtintas.
„Todėl, nepriklausomai nuo to, kaip buvo atliktas atsiskaitymas kortele (fizinėje parduotuvėje ar internetu), galimybės atšaukti rezervaciją nėra.
Todėl patariame klientams apsipirkinėti tik patikimose elektroninėse parduotuvėse ir geriausia tam naudoti atskirą mokėjimo kortelę“, – L. Sadeckas.
