Svarbiausios naujienos:
19:29 | Vietos pareigūnas: Rusijos pajėgos persikėlė per Oskilo upę Rytų Ukrainoje
Rusijos vyriausybė pasisakė apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojus perimti Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę ir paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.
„Esame suinteresuoti išlaikyti taikos ir stabilumo atmosferą Arkties regione ir esame pasirengę bendradarbiauti su visomis pasaulio šalimis, kad tai pasiektume“, – ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Maskva, kaip Arkties regiono galybė, įdėmiai stebi šiuos „dramatiškus įvykius“, sakė jis, tačiau pavadino diplomatinį ginčą naujosios D. Trumpo administracijos, Kanados ir Danijos reikalu.
D. Peskovas taip pat pasinaudojo šiuo kivirču, kad įgeltų Europai ir Vakarams. „Europa į tai reagavo labai santūriai“, – tvirtino D. Peskovas, nors keletas Europos Sąjungos lyderių griežtai pasmerkė D. Trumpo pastabas.
Negana to, D. Peskovas sugretino Grenlandiją, kurios ministras pirmininkas Múte B. Egede ir jo vyriausybė jau kurį laiką stengiasi parengti galimos nepriklausomybės nuo Danijos gaires, su Rytų Ukraina. D. Peskovas aiškino, kad ten gyvenantys žmonės esą pasisakė už atsiskyrimą nuo Kyjivo.
Po to, kai prasidėjo visapusiška Maskvos invazija į Ukrainą, Rusija surengė pseudoreferendumus keturiose iš dalies okupuotose Ukrainos srityse – Chersone, Donecke, Luhanske ir Zaporižioje. Maskva tvirtino, kad vietos gyventojai neva nusprendė prisijungti prie Rusijos. Šie fiktyvūs „balsavimai“, kurie buvo surengti taikant ginkluotą jėgą, nėra pripažįstami tarptautiniu mastu.
19:04 | Diplomatinis šaltinis: ketvirtadienį V. Zelenskis lankysis Romoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su sąjungininkėmis Vokietijoje, vėliau ketvirtadienį turi atvykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė diplomatinis šaltinis.
G. Meloni tvirtai palaiko Rusijos invaziją atremiančią Ukrainą ir yra politiškai artima JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui, kritikuojančiam Kyjivui siunčiamą didelę JAV pagalbą bei pažadėjusiam greitai užbaigti karą.
Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskis dalyvavo maždaug 50 sąjungininkių susitikime JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, tai – paskutinis toks susirinkimas prieš D. Trumpui sausio 20 d. pradedant eiti pareigas.
Ukrainos lyderis sakė, kad D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus atvers „naują skyrių“, ir pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms, kad pasiųstų į Ukraina taikos palaikymo pajėgas ir padėtų „priversti Rusiją siekti taikos“.
Anksčiau Romoje surengtoje spaudos konferencijoje G. Meloni, praėjusį savaitgalį aplankiusi D. Trumpą jo namuose Floridoje, sakė netikinti, kad išrinktasis prezidentas apleistų Kyjivą. „Atvirai kalbant, aš to nenumatau“, – sakė ji ir pridūrė, kad D. Trumpas anksčiau yra pareiškęs, jog „būtent dėl to, kad mes norime taikos, mes Ukrainos neapleisime“.
G. Meloni sakė paremsianti tokius taikos variantus, kokius parems Ukraina. NATO ir Europos Sąjungos narė Italija siunčia Ukrainai ginklus ir pagalbą, bet atsisakė leisti Kyjivui panaudoti jos ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
18:32 | Rusija pasisakė apie D. Trumpo teritorines ambicijas
Rusijos vyriausybė pasisakė apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojus perimti Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę ir paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.
„Esame suinteresuoti išlaikyti taikos ir stabilumo atmosferą Arkties regione ir esame pasirengę bendradarbiauti su visomis pasaulio šalimis, kad tai pasiektume“, – ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Maskva, kaip Arkties regiono galybė, įdėmiai stebi šiuos „dramatiškus įvykius“, sakė jis, tačiau pavadino diplomatinį ginčą naujosios D. Trumpo administracijos, Kanados ir Danijos reikalu.
D. Peskovas taip pat pasinaudojo šiuo kivirču, kad įgeltų Europai ir Vakarams. „Europa į tai reagavo labai santūriai“, – tvirtino D. Peskovas, nors keletas Europos Sąjungos lyderių griežtai pasmerkė D. Trumpo pastabas.
Negana to, D. Peskovas sugretino Grenlandiją, kurios ministras pirmininkas Múte B. Egede ir jo vyriausybė jau kurį laiką stengiasi parengti galimos nepriklausomybės nuo Danijos gaires, su Rytų Ukraina. D. Peskovas aiškino, kad ten gyvenantys žmonės esą pasisakė už atsiskyrimą nuo Kyjivo.
Po to, kai prasidėjo visapusiška Maskvos invazija į Ukrainą, Rusija surengė pseudoreferendumus keturiose iš dalies okupuotose Ukrainos srityse – Chersone, Donecke, Luhanske ir Zaporižioje. Maskva tvirtino, kad vietos gyventojai neva nusprendė prisijungti prie Rusijos. Šie fiktyvūs „balsavimai“, kurie buvo surengti taikant ginkluotą jėgą, nėra pripažįstami tarptautiniu mastu.
18:15 | JK: koalicija nusiųs Ukrainai 30 000 naujų dronų
Tarptautinė dronų Ukrainai koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija, Kyjivui nusiųs 30 000 naujai užsakytų bepiločių, ketvirtadienį paskelbė britų Gynybos ministerija.
Pasak ministerijos, 2024 metų pradžioje suformuota „dronų pajėgumų koalicija“ užsakė dronų už 45 mln. svarų (54 mln. eurų).
Kada šie dronai, kuriuos finansuoja JK, Danija, Nyderlandai, Latvija ir Švedija, bus išsiųsti Kyjivui, nenurodoma.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis) apie šį užsakymą paskelbė per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur taip pat surengė derybas su darbą baigiančiu JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).
„Įnirtinga ukrainiečių drąsa ir toliau įkvepia pasaulį, – sakoma J. Healey pareiškime, paskelbtame jo ministerijos. – Šis daugiau kaip 50 valstybių susitikimas siunčia aiškią žinią (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui apie tvirtą tarptautinės bendrijos paramą Ukrainai.“
Londono teigimu, naujieji dronai bus modernūs koviniai FPV (angl. first person view) bepiločiai, padėsiantys Ukrainai kovoti su Rusijos agresija.
Lapkritį Londonas paskelbė, kad bendram dronų koalicijos fondui skiria 7,5 mln. svarų. Iš viso britai jau yra skyrę 15 mln. svarų (18 mln. eurų).
Iki šiol fonde surinkta maždaug 87,5 mln. eurų.
J. Healey Ramšteino oro pajėgų bazėje taip pat patvirtino, kad JK administruojamame Tarptautiniame fonde Ukrainai, iš kurio finansuojamas prioritetinės karinės įrangos pirkimas, šiuo metu yra daugiau nei 1,3 mlrd. svarų (1,56 mlrd. eurų).
Londonas yra skyręs 500 mln. svarų, o dėl daugiau kaip 190 mln. svarų papildomo finansavimo įsipareigojo sąjungininkai ir partneriai. Pirmą kartą lėšų skiria ir Portugalija bei Vokietija.
Liepą dirbti pradėjusi JK leiboristų vyriausybė tuo metu įsipareigojo iki 2030–2031 metų skirti Ukrainai karinės pagalbos už 3 mlrd. svarų (3,6 mlrd. eurų) per metus.
18:00 | Odesos srityje prie valstybinės institucijos nugriaudėjo sprogimas
Odesos srities Dniestro Bilhorodo mieste sausio 9-ąją prie vienos iš valstybinių institucijų nugriaudėjo sprogimas.
Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Incidentas įvyko šiandien apie 14 val. prie vienos iš valstybinių institucijų. Per sprogimą žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.
Įvykio vietoje dirba Nacionalinės policijos, Saugumo tarnybos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai.
Incidento aplinkybės tiriamos.
Vietinių „Telegram“ kanalų duomenimis, sprogimas nugriaudėjo prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės teisėtvarkos tarnybos skyriaus. Pagyvenusi moteris ten atnešė du paketus su trotilu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižioje buvo mėginama padegti vieną iš teritorinių komplektavimo ir socialinės paramos centrų.
17:44 | Iš Vokietijos – svarbi žinia Ukrainai ir Lenkijai: atsiųs raketų, 200 karių
IRIS-T raketos buvo užsakytos Vokietijos kariuomenei, tačiau bus pasiųstos Ukrainai padėti atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, sakė B. Pistoriusas. Jis atsisakė tiksliai pasakyti, kiek raketų bus pristatyta.
„Mes aprūpiname Ukrainą pirmiau nei papildome savo atsargas“, – sakė B. Pistoriusas.
Artimiausiomis savaitėmis Vokietija taip pat išsiųs į Lenkiją dar 200 karių ir dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, kad apsaugotų NATO logistikos centrą, per kurį vežama pagalba Ukrainai. Pasak B. Pistoriuso, pajėgos Lenkijoje, vadovaujamos jungtinės NATO vadovybės, bus šalyje pusmetį.
Į susitikimą Ramšteine susirinko pareigūnai iš daugelio šalių, remiančių su įsiveržusia Rusija kovojančią Ukrainą, dalyvauja JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
17:35 | Iš Fico lūpų – grasinimai Ukrainai: pumpuokite rusiškas dujas arba bus pasekmių
Slovakijos premjeras Robertas Fico pagrasino Ukrainai dėl galimų pasekmių, jei rusiškos dujos nepasieks šalies, rašo „Politico“.
Po įvykusių derybų Briuselyje su naujuoju Europos Komisijos (EK) energetikos vadovu R. Fico spaudos konferencijoje pareiškė, kad jei Kyjivas ir toliau trukdys Rusijai eksportuoti iškastinį kurą, „Slovakijos vyriausybė imsis griežtų atsakomųjų priemonių“.
Leidinyje taip pat primenama, kad dar 2025 m. pradžioje nustojo galioti svarbus susitarimas, pagal kurį Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ galėjo tiekti energiją į Europos Sąjunga (ES) per Ukrainą einančius vamzdynus.
Tačiau Kyjivas savo ruožtu nusprendė šio susitarimo nesilaikyti ir nutraukė dujų tiekimą.
„Nėra jokių ES teisės aktų ar sankcijų sistemos, kurie trukdytų Ukrainai tęsti dujų tranzitą. <...> Negalime ignoruoti šios temos, nes visi žino, kad jos ignoravimas reiškia įtampos didinimą ES ir dvišaliuose santykiuose“, – kalbėjo R. Fico.
Visgi EK atkreipia dėmesį, kad Rusijos dujų eksporto sustabdymas nepadidino šios žaliavos trūkumo, o taip pat nelėmė dujų kainų šuolių rinkoje.
Tačiau R. Fico vyriausybės atstovai tvirtina, kad negaus 500 mln. eurų, gaunamų iš tranzito mokesčių. Šiuos pinigus Slovakija anksčiau uždirbdavo pumpuodama dujas į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Čekiją ir Vengriją.
„Galite sakyti, kad tai nėra itin daug, tačiau Slovakija – maža šalis ir mes esame priversti konsoliduoti valstybės pinigus“, – dėmesį atkreipė slovakų premjeras.
Anksčiau R. Fico buvo pažadėjęs nutraukti labai reikalingos elektros energijos tiekimą į Ukrainą, jis taip pat svarstė galimybę atimti paramą iš ukrainiečių pabėgėlių, taip atsilygindamas už dujų tranzito sustabdymą.
Negana to, R. Fico partija „Smer“ ir Viktoro Orbano vyriausybė pagrasino blokuoti Ukrainos siūlomą stojimą į ES dėl šio kilusio nesutarimo.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar gruodį sakė, kad neleis Rusijai „užsidirbti papildomų milijardų mūsų krauju“ eksportuojant dujas.
16:44 | Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą bepiločiu orlaiviu „Molnija“ – sužeistas žmogus, yra sugriovimų
Sausio 9-ąją Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu „Molnija“ smogė įmonei Charkivo Nemyšlios rajone.
Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto vadovas Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dar vienas smūgis Charkivui. Preliminariais duomenimis, „Molnija“ tipo dronas pataikė į civilinę įmonę Nemyšlios rajone“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymėjo „Telegram“ kanale Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, nuo Rusijos drono „Molnija“ smūgio nukentėjo vyras, jis patyrė ūminę reakciją į stresą.
„Patikslintais duomenimis, dėl priešo drono smūgio nukentėjo 65 metų vyras – ūminė reakcija į stresą, be hospitalizacijos“, – rašoma pranešime.
Pasak O. Synehubovo, dronas smogė apie 15.00 val., kilo gaisras.
Atitinkamos tarnybos dirba vietoje, pridūrė srities karinės administracijos vadovas.
Charkivo meras I. Terechovas vėliau „Telegram“ kanale pranešė, kad smūgio vietoje buvo apgadintas pastatas, o gretimame pastate išbyrėjo langai.
„Ukrinform“ primena, kad sausio 5 d. Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais „Molnija-1“ atakavo Charkivo Cholodnohirkos ir Kyjivo rajonus, padaryta žalos.
16:30 | O. Scholzas nepritaria D. Trumpo raginimui išlaidas gynybai didinti iki 5 proc. BVP
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį išreiškė nepritarimą JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo raginimui NATO narių išlaidas gynybai didinti iki 5 proc. jų BVP.
„Tai dideli pinigai“, – sakė O. Scholzas naujienų svetainei „Focus online“.
Jis pridūrė, kad NATO turi labai aiškią sprendimų priėmimo procedūrą ir kad šiuo metu šalių narių prašoma gynybai skirti 2 proc. savo BVP.
14:30 | JAV paskelbė apie naują 500 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą
Kadenciją baigiantis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Jis nurodė, kad į paketą įtrauktos papildomos raketos Ukrainos oro gynybai, daugiau šaudmenų, daugiau amunicijos raketoms „žemė-oras“ ir kita įranga, skirta naikintuvams F-16.
Skelbdamas apie naujausią pagalbos paketą L. Austinas sakė, kad karas Ukrainoje yra „svarbus mums visiems“.
„Visi esame suinteresuoti, kad autokratai negalėtų iškelti savo imperinių ambicijų aukščiau už pagrindines laisvų ir suverenių tautų teises“, – teigė jis.
13:44 | Zelenskis: darome viską, kad 2025 m. karas baigtųsi garbingai Ukrainai ir Europai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vakarų šalims už pagalbą ir priminė, kad laukia dar ir to, kas buvo pažadėta. „Esame dėkingi už suteiktas oro gynybos sistemas, tačiau mums taip pat reikia to, ką pažadėjote“, – pareiškė jis.
Prezidento teigimu, jis padarys viską, „kad 2025 m. karas baigtųsi garbingai Ukrainai ir Europai“.
Jis taip pat sakė, kad „mūsų žmonės fronto linijoje turi jausti, jog pasaulis juos palaiko“. V. Zelenskis taip pat sakė, kad Kursko operacija yra viena didžiausių pergalių. Rusijos Federacija ten turėjo atitraukti 60 tūkst. karių, kad sulaikytų Ukrainos pajėgas. Be to, šia kryptimi jau likviduota 4 tūkst. šiaurės korėjiečių karių.
11:16 | JAV atsikirto kritikams: prieš trejus metus niekas nebūtų įsivaizdavęs, kad Ukraina atsilaikys ir išliks
„Egzistuoja nuomonė, kad Rusija čia turi pranašumą, ir ji turi diktuoja sąlygas. Ji turi tam tikrų pranašumų, bet nėra visiškai dominuojanti. Ir jeigu ji gaus tai, ko nori, už tai sumokės ateityje“, – sakė Lloydas Austinas.
Pentagono vadovas pridūrė, kad Rusijos kariai turi savų problemų ir prašo KLDR bei Irano pagalbos. Tuo pat metu, pasak L. Austino, Ukraina toliau stiprina savo pajėgumus. Pareigūnas pridūrė, kad didelių Ukrainos teritorijų užėmimas pareikalautų didelių Rusijos išteklių net ir po paliaubų.
L. Austinas taip pat atsakė į kai kurių Europos ir Ukrainos pareigūnų kritiką, kad J. Bideno administracija neturi aiškios paramos Ukrainai strategijos. „Ji (JAV strategija) padėjo Ukrainai išlikti, padėjo Ukrainai apginti savo suverenią teritoriją. 700 000 žuvusių ir sužeistų karių nuostoliai – tai būtų buvę neįsivaizduojama ([Rusijai) prieš trejus metus“, - sakė jis.
07:37 | „DeepState“: Rusija prasiveržė didelėje Donecko srities dalyje
„Priešas pažengė į priekį Toretske, Peščanoje, prie Vozdviženkos, Baranivkoje, Solenoje, Slavjankoje, Petropavlovkoje, Naujojoje Lizavevkoje ir Kurachovėje“, – „Pravda“ cituojami „DeepState“ analitikų duomenys.
07:35 | V. Zelenskis pareiškė ketvirtadienį dalyvausiantis sąjungininkių gynybos susitikime Vokietijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketvirtadienį dalyvausiantis Vokietijoje vyksiančiame Kyjivo sąjungininkių gynybos susitikime.
„Rytoj dalyvausiu susitikime Ramšteine, taip pat planuoju derybas su partneriais gynybos ministrų ir karinių vadų lygiu“, – trečiadienį internete paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Jis kalbėjo apie Ukrainos rėmėjų susitikimą, ketvirtadienį rengiamą JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
šioje svetainėje gali nusipirkti kacapką už 3000 rub/val.
